Jose varžysis tik 30 pirmose trijose rungtyse geriausiai pasirodžiusių biatlonininkių.
- Diana, aštuonios vietos - daug ar mažai?
- Visąlaik nors viena vieta pakilti yra gerai. Tad neblogai. Ne stebuklas, bet neblogai.
- Kas atsitiko, kad paskutinėje serijoje prašovei du kartus?
- Kojose jau jautėsi įtampa ir nuovargis, o psichologija po trijų nulių irgi padarė savo.
- Kokios buvo sąlygos trasoje? Dieną jau buvo atšilę, sniegas suminkštėjęs.
- Vietomis danga buvo minkšta, o tuose ruožuose, kurie per treniruotes buvo uždaryti, trasa labai kieta, ideali. Bet įkalnėse labai minkšta.
- Tikriausiai labai sunku buvo parinkti tepalus?
- Noriu labai padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau leisdamasi nuo kalno daugiau pailsėti. Tai didžiulis pliusas.
- Kokį pažymį sau parašytum po pirmų dviejų startų?
- Labai džiausiuosi savo šaudymu – jis tikrai neblogas. Tai man suteikia papildomų jėgų. O pažymio sau nenorėčiau rašyti. Atidaviau visą 100 procentų, ką galiu šiuo metu. Kruopščiai vykdžiau visus nurodymus. Bet tos fizinės formos norėtųsi geresnės. Nors jos tikrai nepalyginsi su ta duobe, kurioje buvau sausį. Tada viskas neblogai.
- Sočyje tau liko vienas startas. Ar dar yra vilties patekti ir į bendro starto lenktynes?
- Vilties yra. Tik trečias startas turi būti labai geras. Bet čia biatlonas – visko gali būti. Nieko nenoriu žadėti, bet ir nesakau, kad individualios lenktynės bus paskutinės.
