Turbūt mažai kas tikėjosi, kad įsibėgėjus pirmam čempionato etapui Belgijos komanda rimtai pretenduos į D grupės lyderės poziciją.
Rygoje belgai iškovojo tris pergales, o jų skalpų rinkinyje atsidūrė ir favoritė Lietuvos rinktinė. Bet apmaudi nesėkmė mače su Čekija (66:68) nustūmė E. Casteelso ekipą į ketvirtą vietą, kuri aštuntfinalyje reiškė akistatą su graikais.
Žymiai pajėgesnę sudėtį turinčiam varžovui šeštadienį belgai pralaimėjo 54:75.
„Visą mūsų pasirodymą įvertinčiau šešetu. Reikėjo įveikti čekus, tuomet būtume nuėję lengvesniu keliu“, – kalbėdamas su DELFI, krimtosi komandos lyderis Mattas Lojeski.
Bet natūralizuotas amerikietis turėjo ir kuo pasidžiaugti bei didžiuotis.
„Geriausios rungtynės buvo su Lietuva. Mūsų komandai tokia pergalė tikrai buvo ypatinga, nes laimėjome prieš ypatingą ekipą“, – įsitikinęs M. Lojeski.
Kiek kitaip atsiliepė E. Casteelsas, DELFI paklaustas, ar pergalė prieš Lietuvą bus maloniausias jo prisiminimas iš Europos čempionato.
„Kaip ir žaidėjui, treneriui pergalė visada palieka malonų prisiminimą. Bet ne patį reikšmingiausią. Maloniausia man bus prisiminti visus šiuos vienuolika metų, kuriuos turėjau laimės dirbti Belgijos nacionalinėje rinktinėje. Matau, kad tai, ką darėme statydami Belgijos krepšinį ant kojų, veltui nenuėjo. Tad negaliu pasakyti, kad tos dvi minutės po rungtynių su Lietuva man buvo pačios brangiausios. Brangiausi man visi vienuolika metų“, – filosofiškai žvelgė treneris.
Beje, po rungtynių su graikais į spaudos konferenciją su savimi jis pasikvietė ne M. Lojeski ar Axelį Hervelle, o vieną jauniausių komandos narių Quentiną Serroną.
„Dėl nieko nesigailiu. Nėra daug šalių Europoje, kuriose krepšinis būtų taip progesavęs. Todėl ir atsivedžiau šį jaunuolį, o ne garsų krepšininką. Jis yra mūsų ateitis. Kantriai dirbdamas kažkada jis pakeis šiandienos žvaigždes“, – kalbėjo E. Casteelsas.
