Palyginti neseniai dideli Lietuvos dirbamos žemės plotai buvo apsodinti šilauogėmis. Kai kurie ūkininkai, susidomėję šiomis uogomis, metė anksčiau augintas kultūras ir pasinėrė būtent į šią nišą. Pasirodo, buvo verta. Dabar jie sako, kad rizika atsipirko ir lietuviai vis labiau pripranta prie šių uogų. O tai garantuoja didelį pelną. Žmonės negaili pinigų už kokybišką produktą.
Bijojo nusinuodyti
Šilalės rajone šilauoges auginanti ūkininkė Ona Sungailienė DELFI pasakojo, kaip per dešimt metų pasikeitė žmonių požiūris į šias uogas. Iš pradžių lietuviai jų bijojo, o dabar jau priprato.
Moteris prisiminė kurioziškas istorijas: „Dabar šilauogės
labai išpopuliarėjo. Prisimenu, prieš 10 metų žmonės bijojo net uogą
ragauti, sakydavo, kad bijo nusinuodyti. Tai dabar tokių žmonių nebėra.
Žmonės dabar ieško, skambina ir nori šilauogių.“
Anot ūkininkės, Lietuvoje yra tinkamos sąlygos auginti šias uogas. „Derlius, atrodo, šiais metais bus geras, bet labai vėluoja sirpimas - kažkur 10 dienų. Tikriausiai viskas yra dėl to, kad vasaros šaltos, pavasaris irgi buvo vėsus“, - kalbėjo O. Sungailienė.
Ūkininkė parduoda kilogramą šilauogių už 4-5 eurus: „Šiais metais šilauogės nepabrango, nes lietuviams labai sunku įsiūlyti. Be to, derlius yra šiek tiek vėlyvas, nes iš Lenkijos uogų atveža anksčiau. Bet rinka yra rinka. Viską parduodame Lietuvoje, dažniausiai parduodame žmonėms, kurie prekiauja turguose arba važinėjamės po ūkininkų turgelius.“
Anot augintojos, šilauogės populiarios, nes žmogaus organizmui yra labai naudingos.
„Kai įpranti jas auginti, atrodo, jau nebesunku, o pačioje pradžioje, kol visas subtilybes uogos auginimo išsiaiškini, yra sunkiau. Didelis dėmesys skiriamas kokybei. Stengiamės nenuskinti žalios uogos, nes jeigu ji žalia, ji neskani, rūgšti, todėl vartotojas turi atsirinkti. Šilauogė turi būti skani ir saldi, jeigu yra rūgšti, raudona, reiškia, ji neprisirpusi. Labai daug neprisirpusių jų pardavinėja, negerbiame dar uogos“, - problemą konstatavo O. Sungailienė.
Lietuvaičiai valgo godžiai
Kitas šilauogių augintojas Vladas Letukas DELFI sakė, kad lietuviai šilauoges valgo godžiai, bet tokia tendencija pasireiškė tik pastaruoju metu.
„Visi metai būna geri. Nereikia prieš gamtą burnoti. Žinoma, šiais metais trūksta šilumos ir saulės. Truputį susimaišė laikas: kai reikėjo lietaus, tada buvo saulė, o dabar reikia saulės, bet lietus stipriai trukdo skynimui. Bet ką darysi, mes bejėgiai prieš gamtą“, - sakė V. Letukas.
Anot ūkininko, dabar žmonės labai stipriai domisi šilauogėmis ir nori jas auginti. Bet dažniausiai sodininkams tai nepavyksta, nes trūksta žinių. Dėl to geriausius rezultatus pasiekia šioje srityje besispecializuojantys ūkininkai.
„Visi nori jas auginti, bet ne visiems galima tai daryti, nes reikia daug žinių. Atvažiuoja pas mus tuntai žmonių ir klausia patarimų. Kai skynėme pačias pirmąsias uogas, prieš 12 metų, galvojome, kad reikės patiems ir valgyti, nes žmonės jų bijojo. Dabar taip nėra ir lietuvaičiai godžiai valgo.“
Iš šilauogių auginimo galima neblogai uždirbti. Tačiau augintojas buvo lakoniškas: „Jeigu ne gobšus esi, tai gyventi galima. Bet šias uogas mes auginame ne dėl pinigų. Šilauoges auginti gana sunku: reikia viską padaryti šiandien ir dabar, rytoj jau nebetinka ir gali nebedaryti. Šiuo požiūriu jos yra reiklios.“
V. Letukas pasakojo, kad apie eksportą negalvoja: „Mūsų uogas suvalgė lietuvaičiai. Šiemet kol kas užsienyje rinkos neieškojome, nes daug parduodame Lietuvoje.“
