Augintojai, pasinaudoję parama, gali gyvulius įsigyti iki gruodžio 10 dienos. Per gegužės ir liepos paraiškų priėmimus Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gavo daugiau nei 240 paraiškų. Bendra paramos suma – beveik 2 milijonai eurų.
Jei ūkinis gyvūnas nebuvo laiku įsigytas dėl ilgo vakcinacijos ar karantinavimo proceso, vykusio trečiojoje šalyje, arba įsigijus krito, buvo pavogtas, išbrokuotas dėl traumos ir kt., pagalbos gavėjas apie tai per 10 darbo dienų turi informuoti Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą ir pateikti atitinkamus dokumentus. Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pagalbos gavėjo valios, tokių kaip trečiosios šalies papildomi veiksmai, Tarnyba leidžia įsigyti gyvulį iki einamųjų metų gruodžio 10 d., o kitais atvejais pripažįsta gyvulio netekimą dėl objektyvių priežasčių ir nesiekia, kad pagalbos gavėjas grąžintų už gyvulio įsigijimą gautą pagalbą.
Pasinaudojus parama kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių – 1300 Eur; už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią – 1000 Eur; už grynaveislį aviną reproduktorių – 200 Eur; už grynaveislę avį – 65 Eur; už grynaveislį ožį reproduktorių – 100 Eur; už grynaveislę ožką – 65 Eur.
Grynaveisliai mėsiniai galvijai privalo būti įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą.
Grynaveislės avys turi būti iki pirmosios vados. Ir avys, ir avinai turi būti įvertinti ne žemesne nei I klase. Grynaveislės ožkos turi būti iki pirmosios vados. Ožkos ir ožiai turi būti įvertinti ne žemesne kaip elito klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės ožkos ir ožiai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase).
Grynaveislius ūkinius gyvūnus, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas privalo panaudoti tolesniam veisimui, savo bandos genetiniam gerinimui, kontroliuoti jų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims šių gyvūnų ne mažiau kaip ketverius metus.
Gyvulininkystė – tai viena perspektyviausių žemės ūkio šakų, taip pat tai puiki alternatyva ūkininkaujantiems mažiau derlingose žemėse. Ypatingai daug galimybių turi mėsinė galvijininkystė, juolab, kad kokybiškos mėsos paklausa nuolat auga. Taip pat atsiveria vis daugiau rinkų, kur galima eksportuoti gyvus galvijus - Turkija, Izraelis, Vokietija, Olandija.
Išsamesnę informaciją rasite ČIA.
