Metai vidutiniški
Kauno rajone obuolius auginanti Danguolė Mažeikienė DELFI pasakojo, kad šie metai obuolių augintojams nėra nei geri, nei blogi.
„Šie metai mūsų ūkyje yra vidutiniai. Daug kas priklauso nuo genėjimo kokybės, sodo priežiūros ir nuo šalnų. Šiais metais šalnų nebuvo, bet buvo didžiulė sausra, kuri turėjo įtakos derliaus kokybei“, - sakė D. Mažeikienė.
Anot ūkininkės, pirkėjas, kuris ieško kokybės, renkasi lietuviškus obuolius: „Dar sezonas tik prasideda, todėl nežinau, kaip bus su pirkėjais, tačiau mūsų rinka yra Lietuva. Visada jaučiame lenkų augintojų konkurenciją, tačiau mes bandome rinką užkariauti kokybe. Ir mūsų pirkėjas yra vertinantis kokybišką obuolį.“
Vienas pelningiausių verslų
Vilkaviškio rajone sodininkystės ūkį turintis Vitas Kušlys DELFI teigė, kad obuolių auginimas yra pelningas verslas.
„Šie metai yra normalūs - obuolių nei per daug, nei per mažai. Yra svyravimas: jeigu vienais metais daug obuolių, kitais – mažiau, tačiau nėra taip, kad būtų tragiškai mažai. Šiais metais obuolių bus daugiau nei pernai, tačiau tikrai nebus rekordiniai metai. Sausros poveikis pasijautė, kai kurios veislės pradėjo anksčiau byrėti, tačiau tragedijos nebus“, - pasakojo V. Kušlys.
Ūkininkas nesureikšmina konkurencijos su lenkiškai obuoliais: „Čia yra rinka ir prie to reikia arba prisitaikyti, arba trauktis iš tos veiklos. Didžioji dalis mūsų produkcijos keliauja į fabriką, į sulčių gamybą. Tačiau dalį parduodame ir žmonėms. Jaučiame paklausą – nemažą dalį obuolių žmonės nuperka tiesiog iš kiemo.“
Pašnekovas davė kelis patarimus norintiems auginti obelis: „Jeigu pasodinai šiuolaikinę obelaitę, ją reikia prižiūrėti. Būna, kad žmogus nusiperka obelaitę ir ją pamiršta, atsimena tik po kelių metų. Tokiame sode obuolių nebūna, bet jeigu kiekvienais metais ją pakarpys, neleis amarams apnikti, džiaugsis derliumi. Žmonės prieš sodindami obelį turėtų savęs paklausti: kam aš ją sodinu. Jeigu norima papuošti aplinką ir džiaugtis gulinčiais obuoliais vejoje, yra vieni reikalavimai. Tačiau jeigu norima kuriam laikui šeimą aprūpinti savais, ekologiškais obuoliais, keičiasi reikalavimai. Yra skirtumas, ar sodinti seno tipo obelį, kur išaugs didžiulis medis, ar šiuolaikinę žemaūgę obelį. Jeigu tokią obelį auginsite vejoje, nesitikėkite gražių obuolių, nes šaknys yra tame pačiame lygyje kaip ir vejos ir jos konkuruos dėl maisto.“
Pasak ūkininko, jeigu viską padarai teisingai, obuolių auginimas yra tikrai pelningas verslas: „Gal net vienas iš pelningesnių, tiesiog reikia įdėti galybę rankų darbo. Jeigu grūdininkai džiaugiasi pelnais ir apsieina su dviem ar trim traktorininkais, pas mus jau yra apie 60 žmonių ir gal jų reikės dar daugiau.“
Vartotojai pasitiki
Anykščiuose vaismedžių įmonę turintis Juozas Petraitis DELFI sakė, kad vartotojai jo produkciją pasitiki ir žino, kad ūkininkas nemeluoja.
„Šiais metais derlius labai nevienodas: vienur obuolių labai daug, kitur – mažai, vienos obelys pilnos, kitos – tuščios. Buvo šaltas pavasaris, todėl obuolius užmezgė prastai, nors labai žydėjo. Jeigu vienais metais obelys pervargsta, medžiui yra didelis krūvis, todėl kitiems metams neužtenka maisto medžiagų. Praeitais metais obuolių buvo truputėlį mažiau nei šiemet.“
Ūkininkas pasakojo, kad produkciją realizuoja įvairiai: „Turime savų klientų, parduodame mokykloms, darželiams. Konkuruojame su lenkiškais obuoliais, tačiau lietuviškus obuolius perka labiau. Vis dėlto kartais žmonės nelabai skiria, ką perka, tarkime, Vilniuje yra daug lenkiškų obuolių. Dar turime kioską pakeliui, ten mus jau žino. Vartotojai supranta, kad nemeluojam, kad obuoliai yra tikrai lietuviški, todėl perka.“
Pašnekovas teigė, kad pusiau žemaūgės ir žemaūgės obelys yra lepesnės negu senoviškos: „Pastarosios auga ir piktžolėse, o žemaūgėms reikia, kad nebūtų aplinkui piktžolių, žemė būtų papurenta. Reikia ir genėti, ir purkšti, Lenkijoje yra net mokslai šios srities, todėl jie daug ir pasiekia. Be to, ir pasirenkat veislę reikėtų žiūrėti, kad būtų ligoms ir šalčiui atsparios.“
