Visos programai skirtos lėšos turėjo būti išmokėtos iki 2015 m. pabaigos, priešingu atveju jos būtų grąžintos į ES biudžetą. Paskutines lėšas – daugiau kaip 18 mln. Eur – NMA pervedė į paramos gavėjų sąskaitas praėjusių metų gruodžio 28-31 dienomis.
Iš viso pagal šią septynerių metų programą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam verslui auginti ir užimtumui kaime didinti buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų.
Kaip pažymi NMA direktorius Erikas Bėrontas, 2007–2013 metų laikotarpio ES ir valstybės parama pakeitė Lietuvos kaimą: modernizuoti ūkiai, padaugėjo jaunųjų ūkininkų, kaimiškose vietovėse sukurta naujų verslų, darbo vietų, bendruomenių iniciatyvų dėka atnaujinta aplinka. „ES ir valstybės paramos lėšomis 2007–2013 metų laikotarpiu įgyvendinta daugybė projektų, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis“, – pabrėžia E. Bėrontas.
Jis pamini ir NMA indėlį prisidedant prie sėkmingo programos įgyvendinimo: supaprastinti paramos administravimo mechanizmai, perkeliant paramos administravimą į teritorinius skyrius, sudarant sąlygas paramos paraiškas pateikti bet kuriame iš jų ar elektroniniu būdu, patobulintas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, užtikrinant, kad pareiškėjų dokumentus iš jų agentūra gautų tiesiogiai, pradėti administraciniai vizitai – siekdami padėti įgyvendinti projektus, agentūros specialistai vyksta pas paramos gavėjus, kur kartu su jais sprendžia iškilusias problemas. Nemažas dėmesys skirtas elektroninių paslaugų plėtrai ir optimizavimui.
Per visą laikotarpį populiariausios tarp pareiškėjų buvo tiesiogiai su žemės ūkiu susijusios priemonės. Tarp populiariausių priemonių buvo „Žemės ūkio vadų modernizavimas“, pagal ją patvirtintas 12 231 projektas, išmokėta 473 mln. Eur paramos lėšų. ES ir valstybės biudžeto parama taip pat aktyviai naudojosi miškininkai. Pagal jiems skirtas priemones patvirtinta daugiau kaip 13 tūkst. paraiškų, išmokėta beveik 146 mln. Eur.
Šiuo finansiniu laikotarpiu pareiškėjai pamėgo priemones, skirtas alternatyvioms žemės ūkiui veikloms. Sulaukta nemažai paramos paraiškų verslo kūrimui ir plėtrai (536), kaimo turizmo skatinimui (355) ir kt. Populiariausia tarp kaimo gyventojų buvo asbestinių stogų dangos keitimo programa – patvirtintos 11 883 paraiškos, o projektams įgyvendinti skirta daugiau nei 21 mln. eurų paramos lėšų.
Itin didelis dėmesys buvo skirtas vietos veiklos grupių iniciatyvoms. Jos žymiai prisidėjo prie kaimo žmonių įsitraukimo į savo aplinkos gražinimą, infrastruktūros plėtrą, verslumo didinimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Iš viso vietos plėtros strategijų įgyvendinimui išmokėta 105,95 mln. Eur.
Prie Lietuvos kaimo plėtros ir toliau prisidės Europos Sąjungos bei valstybės parama. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą skirtų lėšų administravimas jau prasidėjo. Atlikus baigiamuosius ankstesnio laikotarpio darbus, skubama vertinti paraiškas, pateiktas pagal naujojo laikotarpio priemones.
