Ar šis vaizdas pasikeis, kai Neries krantinės bus rekonstruotos?
Erdvės potencialas – didžiulis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, verslas labai greitai identifikuoja geras vietas ir jas užpildo, bet Neries krantinės ilgą laiką tokia vieta nebuvo laikomos. Per dešimtmečius ištrupėjęs betonas su kyšančiais armatūros strypais nebuvo erdvė, kuri trauktų žmones ir verslui galėtų užtikrinti nuolatines pajamas.
Pasak jos, sostinės verslininkai atidžiai stebi, ką prie Neries planuoja ir daro Vilniaus savivaldybė, bet ypatingu entuziazmu kol kas netrykšta ir skubotų sprendimų nedaro. “Rudenį vyko pokalbiai su miesto vadovais ir tai, ką girdėjome, mums pasirodė įdomu. Paskui tie pokalbiai nutilo, tad planuojant verslą, žinoma, norisi turėti daugiau informacijos”, - sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad žiemą nevykę krantinių rekonstrukcijos darbai vėl prasidės, o jau šią vasarą vilniečiai galės ne viena nauja kavine mėgautis ant upės kranto.
“Konkursų lauko kavinėms Neries krantinėje šiemet skelbiama daugiau. Kiek tenka kalbėtis su verslu, susidomėjimas tikrai jaučiamas todėl tikiu, kad konkursai bus sėkmingi”, - DELFI sakė R. Šimašius.
Reikia tik lygaus tako ir šiokių tokių priedų
Vilniaus vadovo teigimu, savivaldybė tikslas krantinėse užtikrinti infrastruktūrą, kuri būtų patraukli privačioms iniciatyvoms, nes tik tuomet galima tikėtis realaus upės pakrantės atgijimo.
“Vizija yra tokia, kad krantinė turi nekintamą dalį, tai yra patį taką, su įvairiais traukos centrais aplink ją. Tie traukos centrai – tai ir lauko kavinės, ir vaikų žaidimų aikštelės, ir poilsio zonos, ir dar labai daug kas. Čia jau tikimės verslo įnašo”, - kalbėjo sostinės meras.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos vadovas Vidmantas Dombrovolskas neabejoja, kad rekonstruota krantinė taptų labai patrauklia erdve.
“Vakarų miestuose prie upės bėgiojančių žmonių pamatysite bet kuriuo metu. Galiu patvirtinti, kad bėgti prie upės yra labai smagu, bet, aišku, tai turi būti ir saugu”, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, bėgimo mėgėjai krantinėje iškart suformuotų nemažą žmonių srautą, jei turėtų lygų bėgimo taką ir šiek tiek infrastruktūros, pavyzdžiui, aikštelę su treniruokliais pramankštai atlikti”, - tikino V. Dombrovolskas.
R. Šimašiaus teigimu, savivaldybė siekia, kad krantinė būtų patraukli įvairių interesų žmonėms. “Vieniems norisi pasėdėti restorane, kitiems – tiesiog atsigerti kavos, tretiems – pažaisti su vaikais, o dar kitiems – paprasčiausiai papiknikauti. Todėl krantinė turi būti lyg siūlas, ant kurio būtų veriami įvairių viešųjų ir privačių paslaugų karoliai”, - svarstė Vilniaus meras.
Sėkmę verslui atplukdytų laivai?
“Mūsų asociacijos įmonėms itin aktualus atrodo laivybos Neryje atgaivinimas. Tokia pasaulyje populiari paslauga, kaip pasiplaukiojimas laiveliu, pritrauktų turistų, o jų srautas būtų įdomus ir kitokias paslaugas teikiančiam verslui”, - kalbėjo pašnekovė.
Sostinės savivaldybė tikisi, kad ilgus metus vegetuojanti laivyba Neryje atgims įrengus naujas laivų švartavimosi vietas ties senuoju elingu T. Kosciuškos g., Mindaugo tilto dešinėje, ties Žygimantų ir A. Goštauto gatvėmis, tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų.
Iš viso Neries krantinių rekonstrukcijai planuojama skirti 10,5 mln. eurų, iš kurių 8,5 mln. eurų sudarys ES integruotų teritorijų vystymo programos lėšos.
Pernai buvo suremontuota apie 500 metrų dangos atkarpoje nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki skulptūros „Krantinės arka“ dešiniajame Neries krante.
Šiais metais planuojama visiškai suremontuoti suirusias betonines plokštes dešiniajame upės krante nuo Žirmūnų iki Liubarto tilto, taip pat sutvarkyti betonines plokštes kairiajame krante – nuo Vilnios upės iki Verslo trikampio.
