Verslo pradžia: kaip kuriamos įmonės?

 (17)
Norite kurti verslą ir netgi jau turite idėją, tačiau nežinote nuo ko pradėti? DELFI atsako į jums rūpimus klausimus ir pateikia įmonės kūrimo planą.
Verslumo skatinimo fondas jau pritraukė beveik 300 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jei jau turite verslo idėją, visų pirma privalote nuspręsti kokios teisinės formos įmonė jums tinkamiausia. Lietuvoje dažniausiai renkamasi vieną iš keturių: individualią įmonę (IĮ), uždarąją akcinę bendrovę (UAB), viešąją įstaigą (VšĮ) arba mažąją bendriją. Verslo analitikai pripažįsta, kad dažniausiai verslininkai vis dėlto linkę pasirinkti UAB formą.

Kokį tipą pasirinkti?

IĮ, neribotos atsakomybės juridinį asmenį, steigti gali tik vienas fizinis asmuo. Be to, jis neturi teisės būti kitos tokio pat statuso įmonės savininku. Kurti šio tipo įmonę, kuriai nereikia pradinio kapitalo, patogiausia, kai iš anksto žinoma, kad joje dirbs vienas žmogus. Tačiau taip pat verta pažymėti, kad IĮ savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus įsipareigojimus.

UAB, priešingai nei IĮ, yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Taigi akcininkai savo asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus. Šios rūšies įmonės akcininkų skaičius gali siekti 249. Maža to, UAB leidžiama steigti fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. Lt. Akcininkui kiekviena jo valdoma akcija suteikia vieną balsą. Na, o svarbūs sprendimai UAB priimami akcininkams balsuojant. Jeigu įmonė dirba pelningai, akcininkai dalininkai pelną išsimoka per dividendus.

VšĮ – pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagrindinis VšĮ tikslas – tenkinti viešąjį interesą. Tačiau šis statusas leidžia užsiimti ir komercine veikla, kadangi galima gauti paramą tiek iš fizinių, tiek ir iš juridinių asmenų. Negana to, yra galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. VšĮ steigėjų skaičius nėra ribojamas. Jais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys. Esminius sprendimus dalininkai priima balsuodami. Na, o pelno šiems išsimokėti negalima.

Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Tai ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Kuriant šios rūšies įmonę įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašus. Pelnas dažniausiai skirstomas pagal proporcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali valdyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.

Kaip steigti?

Steigiant įmonę pirmiausia reikia sugalvoti pavadinimą, kuris negali sutapti su anksčiau susikūrusios įmonės. Kai pavadinimas jau aiškus, galima kreiptis į Juridinių asmenų registrą, kad šis pusmečiui būtų rezervuotas.

Kitas žingsnis kuriant UAB – steigimo sutarties ir įstatų, kuriuose numatomi įmonės valdymo organai, veiklos tikslai, įvardijamos akcininkų teisės, parengimas. Nemažiau svarbus dokumentas – akcininkų susirinkimo protokolas.

Toliau būtina suformuoti įstatinį UAB kapitalą. Tai padaroma į atidarytą banko sąskaitą įnešus 10 tūkst. Lt.

Pasirūpinus įstatiniu kapitalu, steigimo dokumentus turi patvirtinti notaras. Maža to, jam reikia pateikti banko išduotą pažymą, patvirtinančią UAB įstatinį kapitalą, patalpų savininko sutikimą suteikti patalpas UAB, kuriose ši registruojama.

Galiausiai Juridinių asmenų registras, gavęs notaro patvirtinus dokumentus, įmonę įregistruoja.
Na, o sukūrus UAB, pradedantieji verslą neturėtų pamiršti paskirti vadovą, o šis – pasirūpinti įmonės anspaudu, atidaryti einamąją sąskaitą, susisiekti su Valstybine mokesčių inspekcija ir užpildyti atitinkamos formos dokumentus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslo mokykla

Kada verta kreiptis į Verslo angelų fondą? (15)

Kuriant verslą visuomet reikalingos investicijos. Tačiau bankai į didelio rizikingumo įmones ne visada linkę investuoti. Tada investicijas galima mėginti pritraukti per Verslo angelų fondą. DELFI aiškinasi, kada verta į jį kreiptis.

„Verslauk!“ nugalėtojas: noriu pakeisti pasaulį (46)

Konkurse „Verslauk!“ pirmąją vietą kartu su savo komanda iškovojęs 21-erių metų studentas Eimantas Mikšys jau galvoja, kaip praktiškai pritaikyti idėją „Brazauskas kosmose“. Po skambiu pavadinimu slepiasi bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslauga. Pirmas darbas – įmonės steigimas ir klientų paieška, pasakoja Eimantas.

Verslininkas: nedirbęs barmenu, baro savininku nebūsi (12)

Karjeros šuoliai, praleidžiant bent vieną grandį, Vilniuje aštuonerius metus veikiančio baro „Paparazzi“ bendrasavininkui Andrejui Romanovskiui sunkiai įsivaizduojami. Jo nuomone, visos jos yra vienodai svarbios: nepabuvęs barmenu, sėkmingo baro neįkursi.

Kas efektyviau dirbant su klientais: „Microsoft Word“ ar speciali valdymo sistema? (22)

Dauguma verslininkų iki šiol informaciją apie klientus kaupia „Microsoft Excel“ ar „Microsoft Word“ dokumentuose. Tačiau specialistai sako, kad didesnį efektyvumą būtų galima pasiekti pasitelkus ryšių su klientais valdymo sistemą – CRM. Tiesa, jie priduria, kad nesant darbuotojų motyvacijos ir nevedant svarbios informacijos, ši neveiks.

A.Maldeikienė: kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs (629)

Lietuvoje visos didžiosios politinės partijos yra „verslo partijos“, atstovaujančios tam tikrų grupių interesams ir turinčios šešėlines buhalterijas, teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Todėl, anot jos, konservatoriai, norėdami „apvalyti“ Darbo partiją, visų pirma, turi išspręsti savo bėdas.