Kurių verslo šakų pelnas didžiausias?

 (20)
Šiuo metu Lietuvos verslininkams patraukliausios transporto ir logistikos įmonės, taip pat gaminančios baldus bei produktus iš metalo ir plastiko. Tuo tarpu verslo analitikai siūlo nesivadovauti bandos jausmu ir investuoti į visai kitas verslo šakas. Anot jų, didžiausią potencialą turi IT, žemės ūkio sritis, taip pat atsinaujinanti energetika.
Saulės energetika, saulės jėgainės
© Reuters/Scanpix

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmenininkės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigė palankias verslo plėtros perspektyvas įžvelgiąs IT programų ir sistemų kūrimo srityje. Na, o pasiryžę investuoti į iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektrą taip pat neapsiriktų: vėjo ir saulės jėgainių statyba – perspektyvi. Anot banko atstovo, dėmesio verta ir žemės ūkio sritis.

Vis dėlto, pasak V. Doveikos, verslininkams šiuo metu priimtiniausios transporto ir logistikos, baldų gamybos bei produktus iš metalo ir plastiko gaminančios įmonės. Šios dažniausiai savo produkciją ir paslaugas siūlo kitų šalių rinkoms, kadangi Lietuvos rinka yra greičiau pasotinama.

Be kita ko, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prodekanė dr. Neringa Ivanauskienė teigė, kad Lietuvoje itin populiaru steigti smulkias vynines, kavines ar kepyklėles.

Potencialiausia – gamyba, pritaikyta eksportui

Kokios verslo šakos duoda didžiausią pelną? SEB banko prezidento pavaduotojas išskyrė žemės ūkio sektorių ir į Vakarus produkciją eksportuojančias įmones: „Daugumai žemės ūkio įmonių pastarieji metai buvo sėkmingi. Tam įtakos galėjo turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų išmokos ir parama, gana geras derlius, palankios pasaulinės kainos. Taip pat galima išskirti ir į kitas Vakarų rinkas eksportuojančias įmones, kadangi šiose brandžiose rinkose perkamoji galia išlieka didesnė net ir įvertinus tai, kad Europos rinkoje situacija yra sudėtinga.“

Įmonių, kurios orientuojasi į vidaus rinką, anot V. Doveikos, dėl mažesnės perkamosios galios ir ganėtinai neaukštų gyventojų lūkesių parduodamoms prekėms ir teikiamos paslaugoms, situacija šiuo metu yra sudėtingesnė.

Virginijus Doveika
Virginijus Doveika
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Na, o ateityje nemenką pelną turėtų garantuoti įmonės, investuojančios į pažangias technologijas. Taip pat tos, kurioms siekiant sukurti didelę pridėtinę vertę nereikia daug resursų (ypatingai energetinių ir žaliavų). SEB banko prezidento pavaduotojo žodžiais tariant, tai galėtų būti aukštųjų technologijų projektai, įmonės veikiančios IT srityje arba investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

V. Doveika tikino, kad bankas, suteikdamas paskolą įmonei, stengiasi nesivadovaut išankstinėmis nuostatomis apie konkrečias verslo šakas. Esą pirmiausia žiūrima į įmonės verslo plėtros perspektyvas. „Net ir sąlyginai mažiau patraukliame sektoriuje veikianti įmonė gali tikėtis finansavimo, nes mes pirmiausia vertiname pačią įmonės finansinę situaciją, jos vykdomus projektus, siūlomus produktus ar paslaugas, sukuriamą pridėtinę vertę. Kuo pridėtinė vertė didesnė, tuo palankiau žiūrime į projekto finansavimą“, - DELFI kalbėjo SEB banko prezidento pavaduotojas.
Vis dėlto, jo nuomone, perspektyviausios įmonės yra orientuotos į gamybą, kuri pritaikyta eksportui. Kadangi didėja maisto produktų paklausa, V. Doveikos žodžiais, bankas palankiai žiūri į žemės ūkio projektus. Be to, neprasčiau vertinamos investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

Naujausia mada – smulkios kavinukės, kepyklėlės ir vyninės

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prodekanė dr. Neringa Ivanauskienė tikino, kad rinkos yra dinamiškos – patiria pakilimus ir nuosmukius. Todėl esą verslo šakų patrauklumas nėra pastovus.

Pasak N. Ivanauskienės, verslo šaka patraukli, kai jos viduje nėra stiprios konkurencijos, nedideli „įėjimo“ barjerai ir „kai rinkos dalyviai turi laisvą priėjimą prie paskirstymo kanalų“.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prodekanės teigimu, nuolat fiksuojamos besikeičiančios verslo šakų mados. Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastebimas aktyvus kepyklėlių, nedidelių kavinių ir vyninių steigimas.

Kita vertus, pašnekovės nuomone, nedidelė konkurencija tarp drabužių valymo paslaugas teikiančių įmonių. Tačiau šioje rinkoje įsitvirtinti sunkiau, kadangi reikalingos nemenkos investicijos ir platus paslaugos teikimo vietų tinklas.

Prodekanės įsitikinimu, kiekvienas būsimas verslininkas, svarstydamas, kokią verslo šaką pasirinkti, pirmiausia turi įvertinti paslaugos ar produkto vertę. Tačiau tai, anot N. Ivanauskienės, verslininkams ne visada pavyksta.

„Bendraujant su verslo įmonių astovais tenka pastebėti, kad daug kas nežino esminių savo siūlomos paslaugos ar produkto privalumų. Kartais užduodu verslininkams klausimą: kodėl klientas perka jų produktą ir už ką yra pasiruošęs mokėti pinigus? Deja, bet į tokį, atrodo, paprastą klausimą ne visi verslo savininkai gali atsakyti. Tuo pavyzdžiu noriu pabrėžti, kad kiekvienam verslininkui svarstant, kurią verslo šaką pasirinkti, derėtų įvertinti, kokią vertę paslauga ar produktas suteiks klientui. Kliento gaunama vertė ir tai, kaip klientas tą vertę suvokia, yra svarbiausias veiksnys, lemiantis verslo sėkmę. Jis svarbesnis nei konkurencinių jėgų stiprumas ar investicijų poreikis”, - teigė N. Ivanauskienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslo mokykla

Kada verta kreiptis į Verslo angelų fondą? (15)

Kuriant verslą visuomet reikalingos investicijos. Tačiau bankai į didelio rizikingumo įmones ne visada linkę investuoti. Tada investicijas galima mėginti pritraukti per Verslo angelų fondą. DELFI aiškinasi, kada verta į jį kreiptis.

„Verslauk!“ nugalėtojas: noriu pakeisti pasaulį (46)

Konkurse „Verslauk!“ pirmąją vietą kartu su savo komanda iškovojęs 21-erių metų studentas Eimantas Mikšys jau galvoja, kaip praktiškai pritaikyti idėją „Brazauskas kosmose“. Po skambiu pavadinimu slepiasi bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslauga. Pirmas darbas – įmonės steigimas ir klientų paieška, pasakoja Eimantas.

Verslininkas: nedirbęs barmenu, baro savininku nebūsi (12)

Karjeros šuoliai, praleidžiant bent vieną grandį, Vilniuje aštuonerius metus veikiančio baro „Paparazzi“ bendrasavininkui Andrejui Romanovskiui sunkiai įsivaizduojami. Jo nuomone, visos jos yra vienodai svarbios: nepabuvęs barmenu, sėkmingo baro neįkursi.

Kas efektyviau dirbant su klientais: „Microsoft Word“ ar speciali valdymo sistema? (22)

Dauguma verslininkų iki šiol informaciją apie klientus kaupia „Microsoft Excel“ ar „Microsoft Word“ dokumentuose. Tačiau specialistai sako, kad didesnį efektyvumą būtų galima pasiekti pasitelkus ryšių su klientais valdymo sistemą – CRM. Tiesa, jie priduria, kad nesant darbuotojų motyvacijos ir nevedant svarbios informacijos, ši neveiks.

A.Maldeikienė: kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs (629)

Lietuvoje visos didžiosios politinės partijos yra „verslo partijos“, atstovaujančios tam tikrų grupių interesams ir turinčios šešėlines buhalterijas, teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Todėl, anot jos, konservatoriai, norėdami „apvalyti“ Darbo partiją, visų pirma, turi išspręsti savo bėdas.