Kuri amžiaus grupė versliausia?

 (21)
Jaunimas, lyginant su vyresnio amžiaus žmonėms, rodo daugiau iniciatyvos kuriant verslą. Specialistai sako, kad aktyviausi yra 25 – 30 metų žmonės. Jų nuomone, jaunimo, dažnai stokojančio patirties ir pernelyg drąsiai žiūrinčio į naują veiklą, įkurtos įmonės gali turėti du scenarijus: arba pasieks stulbinančių rezultatų, arba „išsivaikščios“.
© Shutterstock nuotr.

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigė, kad prasidėjus krizei Lietuvoje suaktyvėjo verslo kūrimas. Jo nuomone, šis reiškinys susijęs su recesijos metu išaugusiu bedarbių skaičiumi. Esą tai juos paskatino imtis verslo ir tokiu būdu išvengti pašalpos gavėjų statuso.

Taip pat banko atstovas tikino pastebėjęs, kad baigusieji universitetus vis dažniau ryžtasi kurti verslą. Jo manymu, jauniems žmonėms priimtinesnė darbdavio nei pavaldinio rolė. Todėl, V. Doveikos manymu, Lietuvoje versliausi yra 25 – 30 metų žmonės.

Tačiau SEB banko viceprezidentas pridūrė, kad išaugęs naujų įmonių skaičius dar nereiškia, jog Lietuva tampa verslia šalimi. Jis linkęs manyti, kad dalis naujų įmonių realios veiklos nevykdo. Maža to, dalis veikia trumpai, nes neatlaiko konkurencijos ir dėl to užsidaro.

Kad jaunimas kuriant verslą pirmauja, sutiko ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Executive School“ direktorius Ugnius Savickas. Jis įsitikinęs, kad šios amžiaus grupės atstovai lengviau toleruoja riziką, todėl kur kas drąsiau imasi iniciatyvos, dažnai neturėdami patirties ar žinių. „Tokie verslai arba suklesti, arba gana greitai išsivaikšto. Vidutinio amžiaus atstovai, kurie jau yra pabuvę verslo aplinkoje, kuria gerokai atsargiau, labiau pamatuotai – tai gali būti sąlygota praktinio patyrimo ir profesinių žinių, kaip veikia verslas, kokie vadybiniai iššūkiai laukia turint nuosavą verslą“, - DELFI kalbėjo U. Savickas.

Jaunimui patraukliausia IT sritis

Ar amžius svarbus, norint verslui gauti paskolą? V. Doveikos žodžiais tariant, tai nėra esminis rodiklis – „net ir 22 metų žmogus, turintis gerą verslo idėją, gali gauti paskolą. Pirmiausia bankas įvertina verslo idėją, finansuojamą projektą ir jo ekonominį potencialą. Taip pat atsižvelgiama į verslininko įgūdžius vystyti verslą.

Aktyviausiai verslą kuriantis jaunimas, SEB banko viceprezidento manymu, dažniausiai renkasi IT sritį, nes ji nereikalauja didelių investicijų: „Pastebime, kad jaunimo segmente vyrauja IT pakraipos verslo idėjos ir siekiai. Nemažai koncentruojasi ties internetinių puslapių, kompiuterinių programų mobiliesiems įrenginiams kūrimu. Iš esmės jaunimas orientuojasi į tokių paslaugų kūrimą, kur bent jau pačioje pradžioje nereikėtų didelių investicijų.“

Jaunimas ir senjorai – rizikingiausi verslininkai?

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Executive School“ direktorius U. Savickas teigė, kad juridiškai kiekvienai visuomenės grupei taikomos vienodos verslo kūrimo sąlygos. Nepaisant to, jo manymu, socialinis kontekstas turi įtakos vertinant pradedančiojo verslininko riziką ir patikimumą atsižvelgiant į jo amžių. „Labai jauni verslo kūrėjai vertinami itin rezervuotai dėl patirties ir žinių stokos, jaunatviškumo, hyperentuziazmo, kas dažnai signalizuoja apie nepamatuotą riziką ar savo galimybių pervertinimą. Kalbu apie kreditavimą, tiekėjų ir pirkėjų požiūrį“, - pasakojo U. Savickas.

Nors patys bankai tikina, kad paskolos verslui prašančiųjų amžius jiems nėra itin svarbus, universiteto atstovas linkęs manyti kitaip. Jo nuomone, bankai patikimiausiai vertina vidutinio darbingo amžiaus klientus. Esą jauni ir vyresni laikomi rizikingesniais dėl galimybių įvykdyti įsipareigojimus.

Pašnekovo įsitikinimu, jaunimas labiau orientuojasi į technologinį verslą, o vyresni – į tradicinį: „Akivaizdi tendencija – jaunimas ir studentai stipriai orientuoti į technologines, programines inovacijas, telefonines aplikacijas – greitai ir nesunkiai sukuriamus verslus paslaugų sektoriuje. Vyresnio amžiaus atstovai kuria labiau tradicinius, kartais taip vadinamus „kietuosius“ verslus: gamybos, logistikos – labiau įprastus paslaugų sektoriuje.“

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslo mokykla

Kada verta kreiptis į Verslo angelų fondą? (15)

Kuriant verslą visuomet reikalingos investicijos. Tačiau bankai į didelio rizikingumo įmones ne visada linkę investuoti. Tada investicijas galima mėginti pritraukti per Verslo angelų fondą. DELFI aiškinasi, kada verta į jį kreiptis.

„Verslauk!“ nugalėtojas: noriu pakeisti pasaulį (46)

Konkurse „Verslauk!“ pirmąją vietą kartu su savo komanda iškovojęs 21-erių metų studentas Eimantas Mikšys jau galvoja, kaip praktiškai pritaikyti idėją „Brazauskas kosmose“. Po skambiu pavadinimu slepiasi bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslauga. Pirmas darbas – įmonės steigimas ir klientų paieška, pasakoja Eimantas.

Verslininkas: nedirbęs barmenu, baro savininku nebūsi (12)

Karjeros šuoliai, praleidžiant bent vieną grandį, Vilniuje aštuonerius metus veikiančio baro „Paparazzi“ bendrasavininkui Andrejui Romanovskiui sunkiai įsivaizduojami. Jo nuomone, visos jos yra vienodai svarbios: nepabuvęs barmenu, sėkmingo baro neįkursi.

Kas efektyviau dirbant su klientais: „Microsoft Word“ ar speciali valdymo sistema? (22)

Dauguma verslininkų iki šiol informaciją apie klientus kaupia „Microsoft Excel“ ar „Microsoft Word“ dokumentuose. Tačiau specialistai sako, kad didesnį efektyvumą būtų galima pasiekti pasitelkus ryšių su klientais valdymo sistemą – CRM. Tiesa, jie priduria, kad nesant darbuotojų motyvacijos ir nevedant svarbios informacijos, ši neveiks.

A.Maldeikienė: kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs (629)

Lietuvoje visos didžiosios politinės partijos yra „verslo partijos“, atstovaujančios tam tikrų grupių interesams ir turinčios šešėlines buhalterijas, teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Todėl, anot jos, konservatoriai, norėdami „apvalyti“ Darbo partiją, visų pirma, turi išspręsti savo bėdas.