Jaunimo verslas: idėjos pranoksta patyrusių verslininkų, tačiau joms trūksta „žemiškumo“

 (12)
Mokinių ir studentų verslo idėjos nenusileidžia patyrusių verslininkų sumanymams. Maža to, dažnai netgi juos pranoksta. Vis dėlto taip mananti asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ prezidentė Silvinija Simonaitytė priduria, kad jaunimui sunkiai sekasi idėjas pritaikyti praktiškai, nes šioms trūksta „žemiškumo“. Jei ši kliūtis būtų įveikta, jos nuomone, investicijų ilgai ieškoti netektų – visada atsiras norinčių paremti jauną verslą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pačios jaunimo idėjos tikrai nenusileidžia Lietuvos verslo senbuviams. Tačiau dažnai studentai turi vieną problemą. Jie idėją mato globaliai, bet jos nesugeba pritaikyti praktikoje. Nepagalvojama, koks bus klientas, ar klientas pajėgus pirkti, ar taikoma į tą rinką, ar prekė prigis. Trūksta žinių, todėl nelabai sugebama idėjas adaptuoti. Verslininkai pastebi, kad vyresnis verslas neturi inovatyvių, greitų idėjų. Verslas su jom nespėja, o jaunimas spėja, bet trūksta žemiškumo ir praktikos“, - DELFI kalbėjo S. Simonaitytė.

Dėl to, anot jos, jauniems verslininkams reikia pagalbos. Esą informacijos, kaip sukurti įmonę, šiuo metu netrūksta. Tačiau tik ją įkūrus, edukacija baigiasi – jaunas verslininkas paliekamas ant ledo ir dirba, kaip išmano. S. Simonaitytės nuomone, padėtis turėtų pasikeisti, jei būtų vykdomos ilgalaikės mokomosios programos, kurios padėtų verslininkui orientuotis ne tik steigiant įmonę, bet ir plėtojant jos veiklą.

Be to, jaunų verslininkų entuziazmą, pasak pašnekovės, slopina pernelyg didelis biurokratinis aparatas. Esą jauniems žmonėms trūksta verslo valdymo patirties ir lėšų, todėl jie dažnai neįstengia samdyti profesionalaus teisininko ar buhalterio. Atsižvelgus į tai, „Jaunimo verslo klubo“ prezidentė teigė mananti, kad kontroliuojančios institucijos į jauną verslą turėtų žvelgti geranoriškiau.

Verslą pradėti per anksti nereikia

Jaunimas, S. Simonaitytės žodžiais tariant, vis labiau domisi verslu. Ji pastebinti mokinių ir studentų „suverslėjimą“. Tačiau jaunų žmonių įkurtų įmonių Lietuvoje nedaugėja. Tai ji sieja su paplitusia nuostata, kad Lietuvoje pradėti verslą yra ganėtinai sudėtinga. Nemažiau įtakos tam turi ryžto stoka ir visuomenėje paplitę neigiami pavyzdžiai apie nepasisekusį verslą.

Vis dėlto asociacijos prezidentė linkusi manyti, kad per anksti imtis verslo nereikėtų, kadangi nepasisekus, neišvengiama kartėlio, kuris vėliau nuo verslo gali išvis atgrasyti: „Aš manau, kad pradėti verslą nereikia per anksti. Pirmiausia reikia pasverti, ar tau verslo tikrai reikia. Yra protingų degančių mokinių, turinčių idėjų, bet mes sakome, kad reikia pažiūrėti, kas tau šiuo metu yra prioritetas. Mano manymu, reikia pabaigti bent jau vidurinę. Ne dėl to, kad mokslas yra labai svarbus versle. Atsiranda daug jaunų žmonių, kurie anksti pradėjo verslą, bet jei nepasiseka, jie labai nusivilia. Kai tai patiria jaunas žmogus (pirmų kursų studentas ar mokinys), jis labai jautriai sureaguoja – ateity jam sunku imtis kažkokio rimtesnio verslo.“

Kaip mokiniui ir studentui pritraukti investicijų? S. Simonaitytė tikino, kad pinigų yra. Tereikia mokėti juos pasiimti. Jos manymu, jei idėjos praktiškos, visada atsiras Lietuvos ar netgi užsienio verslininkų, kurie jas parems. Pašnekovė įsitikinusi, kad „reikia žinių, o pinigų tikrai galima prisitraukti“.

Jaunimas, asociacijos prezidentės teigimu, turi didelę bėdą – bijo atskleisti savo verslo idėją potencialiems investuotojams. Ji mano, kad taip elgtis skatina baimė, jog idėja gali būti pavogta. Tačiau tokia nuomonė, S. Simonaitytės įsitikinimu, yra nepagrįsta: „Niekas idėjų nevagia. Bandelių kepimas gali turėti tūkstantį būdų. Jūs man pasakykit tokią idėją, kurios aš dar nesu girdėjusi. Jos visos jau yra girdėtos. Tačiau pats išpildymas, priėjimas prie jos skiriasi. Jeigu jūs nepasidalinsite idėja, ji taip ir liks nerealizuota.“

Populiarėja socialinis verslas

S. Simonaitytė pastebėjusi, kad mokiniai ir studentai, kurdami verslą, dažniausiai orientuojasi į IT sritį, taip pat kuria produktus, pritaikytus įdiegti buityje.

Jos nuomone, paslaugų sektoriui prioritetas nėra teikiamas. Esą Lietuvoje žymiai populiaresnis socialinis verslas, kurio idėją jaunimas parsivežė iš užsienio. Tokios veiklos pavyzdžiu galima laikyti dviračių nuomos punktą. Verslo paslaugas perka ne eiliniai žmonės, bet savivaldybės arba kitos valstybinės institucijos.

Jaunimui šiuo metu patraukliai atrodo mažosios bendrijos teisinė forma. Ji palengva išstumia viešąsias įmones (VšĮ). Tai pastebėjusi pašnekovė pridūrė, kad mažųjų bendrijų vis daugėja, kadangi šioms nereikia 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo, reikalingo, jei norima steigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB). „Dabar „ant bangos“ mažoji bendrija. Iki šiol jaunimas pradėdavo verslą būtinai nuo viešosios įstaigos. Kai pradėdavo vystyti rimtesnį verslą, reorganizuodavosi arba įsisteigdavo uždarąją akcinę bendrovę. O šiuo metu viešosios įstaigos jau nebesteigiamos – keliaujama prie mažųjų bendrijų. Viešosios įstaigos buvo steigiamos, kad nereikėtų 10 tūkst.Lt įstatinio kapitalo, nes dažnai jo žmonės neturi“, - dėstė S. Simonaitytė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Verslo mokykla

Kada verta kreiptis į Verslo angelų fondą? (15)

Kuriant verslą visuomet reikalingos investicijos. Tačiau bankai į didelio rizikingumo įmones ne visada linkę investuoti. Tada investicijas galima mėginti pritraukti per Verslo angelų fondą. DELFI aiškinasi, kada verta į jį kreiptis.

„Verslauk!“ nugalėtojas: noriu pakeisti pasaulį (46)

Konkurse „Verslauk!“ pirmąją vietą kartu su savo komanda iškovojęs 21-erių metų studentas Eimantas Mikšys jau galvoja, kaip praktiškai pritaikyti idėją „Brazauskas kosmose“. Po skambiu pavadinimu slepiasi bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslauga. Pirmas darbas – įmonės steigimas ir klientų paieška, pasakoja Eimantas.

Verslininkas: nedirbęs barmenu, baro savininku nebūsi (12)

Karjeros šuoliai, praleidžiant bent vieną grandį, Vilniuje aštuonerius metus veikiančio baro „Paparazzi“ bendrasavininkui Andrejui Romanovskiui sunkiai įsivaizduojami. Jo nuomone, visos jos yra vienodai svarbios: nepabuvęs barmenu, sėkmingo baro neįkursi.

Kas efektyviau dirbant su klientais: „Microsoft Word“ ar speciali valdymo sistema? (22)

Dauguma verslininkų iki šiol informaciją apie klientus kaupia „Microsoft Excel“ ar „Microsoft Word“ dokumentuose. Tačiau specialistai sako, kad didesnį efektyvumą būtų galima pasiekti pasitelkus ryšių su klientais valdymo sistemą – CRM. Tiesa, jie priduria, kad nesant darbuotojų motyvacijos ir nevedant svarbios informacijos, ši neveiks.

A.Maldeikienė: kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs (629)

Lietuvoje visos didžiosios politinės partijos yra „verslo partijos“, atstovaujančios tam tikrų grupių interesams ir turinčios šešėlines buhalterijas, teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Todėl, anot jos, konservatoriai, norėdami „apvalyti“ Darbo partiją, visų pirma, turi išspręsti savo bėdas.