Ypatingos verbos galios, kuriomis tikima iki šiol

 (9)
Nuo seno tikėta, kad verba nėra tik Verbų sekmadienio atributas. Iki šiol manoma, kad ji turi ypatingų galių, todėl šventintos verbos jokiu būdu negalima tiesiog išmesti.
© DELFI / Tomas Vinickas

Balandžio 9-oji – Verbų sekmadienis, kurį švenčia krikščioniškasis pasaulis. Verbų sekmadienio mišios vyko ir Lietuvos bažnyčiose.

Į Vilniaus Arkikatedroje vykusias mišias nuo ankstyvo ryto rinkosi žmonės, čia būriavosi ir verbų prekeiviai.

Verbų sekmadienį prisimenamas iškilmingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Jeruzalėje Jėzus buvo sutiktas kaip pranašas, Dievo sūnus, didis žmogus. Įžengiant į miestą žmonės jam po kojomis klojo palmių ir alyvų šakeles. O po savaitės viskas apsivertė aukštyn kojomis – ta pati minia šaukė: „Ant kryžiaus jį!“.

Verbų sekmadienis pradėtas švęsti nuo IV a.

Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę.

Lietuvoje manyta, kad šį sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią verbą. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus.

Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima bet kur išmesti. Tradicija yra virtę verbų turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose.

Daugelyje Europos šalių Verbų sekmadienis dar vadinamas Palmių sekmadieniu. Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V a. Europoje tikėta, kad tą dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo esama ir lietuvių liaudies papročiuose.

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė. Ji mini Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Svarbiausios jos dienos – Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir sekmadienis – Velykos.

Didysis ketvirtadienis – tai Eucharistijos, arba šv. Mišių įkūrimo, diena. Ketvirtadienį Kristus su savo mokiniais švenčia paskutinę vakarienę. Kviečia: dalykitės duona – tai yra mano kūnas, gerkite vyno – tai yra mano kraujas – įsteigia švenčiausiuosius Sakramentus.

Didįjį penktadienį minima Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Tą dieną jis buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas. Didysis šeštadienis – Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų diena. Nusileidus saulei, pradedamas švęsti Velyknaktis. Didžiojo šeštadienio nakties vigilija – tai nakties pamaldos iš šeštadienio į sekmadienį.

Kristaus prisikėlimo šventė – Velykos – bus švenčiamos kitą sekmadienį ir pirmadienį – balandžio 16 ir 17 dienomis.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Velykos

Toksinus iš organizmo valanti sriuba vos per 20 minučių (15)

Šis nesudėtingos ir greitai paruošiamos sriubos receptas – nuostabiai gardus ir gaivinantis būdas pašalinti toksinus iš organizmo. Išmėginkite – nepasigailėsite!

Kauniečiai vėl sužibėjo: rideno milžinišką margutį (18)

Žvarbus antrosios Šv. Velykų dienos oras neatbaidė Kauno jaunimo – į Laisvės alėją jie išrideno spalvingą margutį – milžiną, sveriantį daugiau kaip 300 kilogramų.

Produktai gelbėtojai: gerina virškinimą, lengvina pagirias ir yra kone kiekvienuose namuose (26)

Išsipūtęs pilvas, pykinimas, galvos skausmas – bėdos, kuriomis skundžiasi dažnas, pakilęs nuo Velykinio stalo.

Įpyko dėl lietuviškų Velykų: laisva diena, balius, mišrainė, bet vieno atributo trūksta (201)

Kalbama, kad Velykos pamažu praranda savo prasmę, žmonės pamiršta, kam jos reikalingos ir piktinasi, kad ši diena nuvilianti, nes ruošiamasi joms vos ne kaip Kalėdoms, o dovanų nėra. Vis dėlto kunigas ramina ir tikina, kad švenčiame gražiai – lietuviai per Velykas susirenka ir pabūna su šeima, o tai ir yra pagrindinė šios šventės prasmė.

Įvardijo, kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną: skaičius gerokai mažesnis nei manote (115)

Artėja metas, kai sėsime prie vaišių stalo, ant kurio tikrai bus ir didelis indas su margučiais.