Kuriose Europos valstybėse žmonėms su negalia gyventi geriausia?

Žmonių su negalia situacija įvairiose Europos valstybėse skiriasi – kol dalis šalių, užtikrindamos žmonėms su negalia lygias galimybes su kitomis Europos šalimis, jau yra pažengusios toli, kitos šalys dar šiek tiek nuo jų atsilieka. Tačiau reikšmingai sekdamos valstybių-lyderių pavyzdžiu, jos, tikėtina, irgi sugebės pasiekti, kad žmonės su negalia jose jaustųsi gerai.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Vienas būdų palyginti, kaip įvairios ES šalys užtikrina žmonių su negalia teises – išsiaiškinti, kokiose jų mažiausia dalis žmonių su negalia gyvena dideliame materialiniame nepritekliuje. Europoje šios srities lyderiai yra liuksemburgiečiai – tik 2 proc. žmonių su negalia čia gyvena materialiniame nepritekliuje. Švedijoje tokių žmonių yra 2,8 proc., Olandijoje – 4,3 proc., rodo Europos statistikos departamento duomenys. Šios šalys pasižymi aukšta gyvenimo kokybe apskritai, ir tai pajunta ir žmonės su negalia.

Dar vienas rodiklis, rodantis, kaip žmonių su negalia teisės yra užtikrinamos – kaip valstybė sudaro sąlygas tokiems asmenims patiems dirbti ir užsidirbti, nebūnant išlaikomiems kitų. Pagal šį rodiklį pirmauja Švedija – net 69 proc. negalią turinčių 20-64 metų amžiaus žmonių šioje šalyje turi darbą. Liuksemburge darbą turi 63,9 proc. žmonių su negalia, Suomijoje – 61,9 proc.

Kitas svarbus žmonių su negalia situaciją skirtingose šalyse leidžiantis palyginti kriterijus – asmenų, turinčių negalią, kurie nebaigia vidurinio išsilavinimo skaičius. Šalys, kuriose šis rodiklis žema, sugeba žmonėms su negalia užtikrinti visas galimybes sėkmingai mokytis ir siekti išsilavinimo.

Geriausia situacija pagal šį rodiklį Švedijoje – vos 10,8 proc. negalią turinčių asmenų šioje šalyje nebaigia mokyklos. Toliau rikiuojasi Danija, kurioje mokyklos nebaigia 16,9 proc. tokių asmenų, ir Austrija, kurioje mokyklos nebaigia 18,8 proc. žmonių su negalia.

Taip pat labai svarbu, kad žmonės su negalia likusios visuomenės dalies būtų pripažįstami lygiaverčiais visuomenės nariais, galinčiais siekti karjeros aukštumų. Per paskutinę „Eurobarometro“ apklausą, vykdytą visoje Europoje, europiečiai buvo prašomi skalėje nuo 1 iki 10 įvardinti, kaip jie jaustųsi, jei žmogus su negalia užimtų vieną aukščiausių politinių valstybės postų (1 reiškė, kad žmogus jaustųsi labai nepatogiai, 10 – kad tai būtų visiškai normalu).

Pagal atsakymą į šį klausimą Europoje pirmavo Airija – šios šalies respondentų vidurkis buvo 9,1. Tai reiškė, kad beveik visi airiai galimybę, kad žmogus su negalia užims aukštas politines pareigas, vertina visiškai normaliai ir tai jiems būtų priimtina. Antrą-trečią vietas pagal šį rodiklį dalinasi Danija ir Švedija – jų respondentų vidurkiai buvo po 9. Liuksemburgiečių vidurkis – 8,7.

Verta pastebėti, kad ir Lietuva pagal šį rodiklį parodė neblogą rezultatą – jos respondentų atsakymų vidurkis siekė 6,8. Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis – Latviją (vidurkis 6,4) ir Estiją (vidurkis 6,1). Tiesa, valstybė atsiliko nuo Lenkijos (vidurkis – 8,3). Be to, 73 proc. lietuvių pritartų, kad darbuotojams ir darbdaviams turi vykti mokymai apie įvairovę, o 72 proc. pritartų, kad turi būti stebima darbo rinka, o kandidatai iš diskriminacijos rizikoje esančių grupių turėtų tokias pat galimybes kaip ir kiti kandidatai.

Valstybės vykdoma politika, skatinanti žmonių su negalia integraciją, yra labai svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu, kad ir valstybės piliečiai suvoktų, jog žmonės su negalia kasdieniame gyvenime susiduria su problemomis. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos metu europiečių buvo klausiama, ar atvejus, kuomet infrastruktūra viešose vietose būna nepritaikyta žmonėms su negalia ir tai jiems kliudo įsigyti kokias nors prekes ar paslaugas, galima laikyti diskriminacijos forma.

Didžiausią to kaip problemos suvokimą parodė graikai – net 84 proc. jų sakė, kad galimybių negalią turintiems žmonėms nesuteikimas yra diskriminacija. Su tuo sutiko po 81 proc. juodkalniečių ir švedų, po 80 proc. latvių ir bulgarų.

Apibendrinant galima teigti, kad įvairiose srityse, rodančiose žmonių su negalia gyvenimo kokybę Europos šalyse, pirmauja skirtingos šalys. Tačiau aiškia lydere galima laikyti Švediją – ji vienintelė pagal visas skirtingas kategorijas atsidūrė tarp lyderių. Taip pat iš kitų valstybių išsiskiria Danija ir Liuksemburgas. O Lietuva pagal beveik visas kategorijas atsidurdavo sąrašo viduryje – tai reiškia, kad esama kur sėkmingai tobulėti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją