Nedarbo mažėjimas Lietuvoje slepia kur kas liūdnesnę tiesą

Lietuvos darbdaviams atėjo sunkūs laikai, ypač ieškant sezoninių darbuotojų. Nors ir čia siūlomi neblogi atlyginimai, ekspertai pripažįsta, kad konkuruoti su keliais kartais didesne alga siūloma užsienyje yra sudėtinga, o tai ir mažėjantis nedarbas Lietuvoje išryškina kitą problemą – darbdaviams jau pradeda trūkti darbuotojų.

Kaip DELFI sako Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas Tomas Bagdanskis, visoje rinkoje stebima tendencija, kad sezoninių darbuotojų paieška užtrunka ilgiau nei anksčiau.

„Be to, žmogus yra jautrus darbo užmokesčiui. Jei jam kažkur pasiūloma daugiau, iškart galvoja apie kitą darbo vietą. Tokios tendencijos yra bendros. Manau, tai lemia padidėjusi konkurencija. Atsiranda daugiau darbo vietų, atsiranda emigracijos aspektas, galimybė trumpam išvažiuoti padirbėti į užsienį.

Tai labai atsispindi ir Lietuvos rinkoje. Darbuotojas tiesiog turi daugiau alternatyvų, jis gali rinktis Lietuvą, o gali rinktis užsienį. Jeigu jis greitai išvažiuoja į užsienį ir uždirba dvigubai arba trigubai daugiau, tada konkurencingesnis tampa užsienis“, – įvardina T. Bagdanskis.

Daugybė sezoninio darbo pasiūlymų užsienyje su pusantro ir daugiau tūkstančių siekiančiais atlyginimais, o dažnu atveju dar ir su nemokama kelione bei apgyvendinimu išties apsunkina darbdavių dalią.

Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė parodė, kad nors nedarbas mūsų šalyje nuolat mažėja, tai slepia kur kas liūdnesnę tiesą. LPK apklausus aukščiausio lygio įmonių vadovus išaiškėjo, kad 70 proc. jų jaučia kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Taip pat iškalbingi ir Statistikos departamento duomenys. 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 20 700 laisvų darbo vietų, tai 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tada darbuotojų reikėjo 4400 mažiau.

Darbo biržos duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvoje užregistruoja 2,8 tūkst. darbo pasiūlymų terminuotam darbui, o daugiausiai jų yra paslaugų sektoriuje: maitinimo, apgyvendinimo, prekybos įmonių. Tiesa, darbo birža atskleidžia, kad dažniausiai šiems darbuotojams siūlomas minimalus ar tik kiek didesnis už minimalų atlyginimas.

Taip pat pažymima, kad kai kurių profesijų atstovams yra daugiau darbo vietų nei galinčių ir norinčių dirbti, o dėl šios situacijos kalta ne tik emigracija.

„Prie darbuotojų trūkumo taip pat prisideda nelanksti švietimo ir profesinio mokymo sistema, žemas ieškančių darbo žmonių mobilumas, kai darbo vietos ir reikiamą kvalifikaciją turinčio žmogaus dislokacija nesutampa, darbo vietos lieka neužpildytos, o žmonės neturi darbo ir sudėtingos darbo sąlygos“, – komentuoja LDB.

Pajūrio verslui kasmet vis blogiau

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė sako, kad situacija ne tik su sezoniniais, bet ir visais darbuotojais jau penkerius metus iš eilės darosi vis prastesnė. Daugiausiai sezoninius darbus dirba studentai, tačiau pastebima, kad jie vasarą nenori likti Lietuvoje, nors, anot pašnekovės, gali uždirbti tiek pat ar net daugiau nei užsienyje.

„Studentai yra labiau linkę išvažiuoti į Norvegiją, į Airiją, užsidirbti, pabendrauti su užsieniečiais, tuo pačiu pralavinti savo kalbą. O ten ir čia uždirbti atlyginimai ypatingai nesiskiria, bet tendencija kažkodėl yra išvažiuoti“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasitikslinus, ar išties pas mus galima uždirbti tiek pat kiek užsienyje, pašnekovė sako, kad viskas priklauso nuo sėkmės, kai kas užsienyje uždirba kiek daugiau, kiti gautų daugiau pinigų pasilikę vasarą dirbti čia. Tačiau ji akcentavo, kad užsienyje reikia dirbti daugiau, ilgiau ir sunkiau nei Lietuvoje.

Anot I. Baltrušaitienės, trūksta absoliučiai visų darbuotojų: padavėjų, virėjų, kambarinių. Be to, dabar kvalifikacijos neturinčiam jaunimui esą neberūpi galimybė įgauti darbinės patirties, jiems svarbus tik atlyginimas.

„Galima būtų pasakyti, kad dabartinio jaunimo požiūris toks: aš atėjau, mokėk man algą. Pastaruosius dvejus ar trejus metus niekas neprisistato sakydamas, aš moku ar turiu patirties. Pirmas klausimas būna, kiek duosi?

Apie kvalifikaciją labai sunku kalbėti. Būna, kad kol studijuoja, žmonės grįžta kasmet vasarą į tuos pačius darbus, bet tai trunka 3 ar 4 metus. To nepakanka. Dabar, pavyzdžiui, beveik nėra tikrų kambarinių, mokančių bent namuose tvarkytis. Tarkime, ateina jaunos 18–os metų mergaitės nemokančios net paimti šluostės, jų visiškai neparuošia namuose mamos. Keista žiūrėti į tokį vaiką, jį reikia pradėti mokyti nuo to, kaip paimti šluotą ir kaip iššluoti kambarį“, – aiškina I. Baltrušaitienė.

Anot jos, problemos sprendimai nėra paprasti. Vienas iš jos siūlomų variantų, mokyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių dar mokykloje, pavyzdžiui, nuo 10–os klasės: „Jei žmones ruoštų dirbti ir užsidirbti mokykloje, kai jis dar yra paauglys ar studijuoja, tie vaikai ir dirbtų kitaip, ir užsidirbtų kitaip, ir verslininkams būtų geriau. Čia matau didžiulę problemą ir tai yra valstybinė problema.“

Žemės ūkyje miestiečių nepageidauja

Ilzenbergo dvare įsikūrusio natūralios žemdirbystės ūkio atstovai prieš kelias savaites paskelbė, kad jiems niekaip nepavyksta rasti darbuotojų, nors siūlomas atlyginimas – 1 tūkst. Eur, be to, dar buvo žadami ir priedai už pasiektus rezultatus. Dvaro išplatintame pranešime buvo teigiama, kad nereikia rinktis emigracijos, nes ir Lietuvoje galima puikiai gyventi.

„Prasidėjus šilčiausiam metų laikotarpiui mokslus baigę studentai, jaunimas ir vyresni žmonės patraukia ieškoti laikino darbo užsienyje esančiuose laukuose bei fermose: skindami braškes, apelsinus ar ravėdami laukus jie užsidirba lėšų tam, kad vėliau jas panaudotų užtikrintai ateičiai kurti. Tačiau siekti užsibrėžtų tikslų pradėti galima jau dabar – nekeliant kojų iš gimtinės.“

„Ilzenbergo dvare suteikiame gyvenimo sąlygas net ir tiems, kurie, galbūt, neturi patirties ar už ko užsikabinti. Siūlome pradinį 1000 eurų užmokestį ir galimybę užsidirbti entuziastingam žmogui, pridėdami dividendus už atliktą darbą“, – pranešime buvo cituojamas Ilzenbergo dvaro ūkio direktorius Jonas Dalis.

Tiesa, susisiekus su dvaro vietininku Gintaru Bingeliu, jis patikslino, kad pranešimas buvo skirtas ne sezoninių darbuotojų, o kvalifikuotų specialistų paieškai. Pašnekovas paminėjo, kad sulaukė daug norinčių dirbti, bet kol kas dar neatsirinko tinkamų kandidatų.

„Jeigu žiūrėtume dabar, po mūsų žinutės gavome labai daug pareiškimų dėl noro įsidarbinti, nespėjome peržiūrėti visų tų pareiškimų, bet praktikoje turime labai daug žmonių sakančių, kad moka ir sugeba viską, bet kai pradedi klausinėti konkrečiai, pasirodo, nelabai jie moka.

Jie nori ateiti į darbą, gauti pinigus, bet per daug nedirbti. O mūsų ūkis reikalauja darbo. Kada dirbi pagal gamtos ciklą ypatingai svarbu laiku viską padaryti. Jei dirbi įprastame ūkyje, vėluodamas dar gali išgelbėti derlių su trąšomis. Natūralios žemdirbystės ūkyje tu arba spėji, arba nespėji, kito būdo nėra. Nepasodinsi laiku, nesutvarkysi laiku, derlius ženkliai mažėja arba jo gali ir nebūti“, – pasakoja G. Bingelis.

Paklausus apie sezoninius darbuotojus, jis sako, kad per sezoną tokių reikia 15 – 20, o dažniausiai ima žmones iš kaimo, nes anksčiau bandė dirbti su jaunimu, tačiau teko smarkiai nudegti.

„Šiais laikais, visų pirma, jaunimą reikia mokyti. O mums reikia, kad atvažiuotų žmonės mokantys dirbti tą darbą, nes kitaip jie nuravės visus augalus, tame tarpe ir naudingus. Esame turėję tokių atvejų, bandėme su moksleiviais, tai kai jie nuravi, nuravi viską ir pridaro nuostolių.

Todėl reikia imti žmones pažįstančius gamtą. Kitas aspektas, reikia dirbti visą laiką, o ne noriu dirbu, noriu nedirbu. Tokio dalyko būti negali. Mes negalime turėti mokytojų, nes tai yra brangu. O jei prisirenki daug mokinių, lyg tai norinčių, lyg nenorinčių dirbti, tai kažkas nuolat turi prižiūrėti jų darbą, o mums tai yra prabanga“, – aiškina G. Bingelis.

Pašnekovo teigimu, dėl šių niuansų jie ieško sezoninių darbininkų aplinkiniuose kaimuose, tačiau ir čia nėra taip paprasta, nes yra daug asocialių šeimų išvis nenorinčių dirbti.

Sunkiau rasti pajūryje

Sezono metu 150 darbuotojų prireikia įmonei „KG Group“, vis dėlto personalo tarnybos direktorė Klaudija Pauliukevičiūtė tikina, kad didelių sunkumų jiems nekyla. Tiesa, ji pamini, kad problemos kyla Klaipėdos regione, nes ten dauguma darbuotojų nori įsidarbinti netoliese esančiuose kurortiniuose miesteliuose.

Dažniausiai įmonė ieško elevatoriaus darbuotojų, svėrėjų, laborantų, pastiprinimo logistikos ir gamybos padaliniuose.

„Kaišiadorių paukštyne darbas vyksta kiek kitaip – čia viskas priklauso nuo viščiukų augimo ciklo, kai vidutiniškai šešis kartus per metus prireikia papildomos darbo jėgos, o vasaromis čia dažniausiai prisijungia pilnamečiai darbuotojų vaikai“, – apie sezoninių darbuotojų paieškos specifiką kalba K. Pauliukevičiūtė.

Jos teigimu, dėl sezoninio darbo kreipiasi įvairiausi žmonės, tiek studentai, tiek vyresnio amžiaus asmenys, ieškantys papildomo pajamų šaltinio, tiek grįžę emigrantai, norintys įsilieti į darbo rinką.

„Galbūt netenka dažnai susidurti su motyvacijos stokojančiais žmonėmis, nes į siūlomas pozicijas kandidatuoja tie žmonės, kurie yra girdėję apie mūsų įmonę, žino jos specifiką, turi atsiliepimus ir žino, ko tikėtis, arba tai išsiaiškina pokalbio metu. Vienas iš „Kauno Grūdų“ siūlomo darbo privalumų, kuriuos išskiria patys dirbusieji paruošų metu, jog galima dalį vasaros dar ir pailsėti, o tai ypač motyvuoja studentus“, – sako K. Pauliukevičiūtė.

Kiek tiksliai moka sezoniniams darbuotojams įmonės atstovė neįvardino, tačiau teigė, kad mokamas užmokestis „ženkliai prisideda prie dirbančiųjų santaupų“, o atlyginimas priklauso nuo padaryto darbo, todėl norintys dirbti gali gauti gerokai didesnę sumą nei minimalus darbo užmokestis Lietuvoje.

Sezoniniams darbuotojams augs mokesčiai

Šiame kontekste taip pat įvardinama baimė, kad darbdaviai ateityje gali atsargiau įdarbinti sezoninius darbuotojus, nes nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, terminuoto darbo sutartys bus apmokestinamos dvigubai daugiau.

Iki šiol tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms sutartims buvo taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, tačiau dabar pastarosioms šis išaugo iki 3,2 proc.

Darbo teisės eksperto T. Bagdanskio teigimu, toks sprendimas greičiausiai priimtas dėlto, kad pagal terminuotas sutartis žmones įdarbinantis darbdavys galėjo išlošti bei lengviau juos atleisti, taigi nuspręsta, kad už tai turi papildomai susimokėti.

Vis dėlto pašnekovas nemano, kad tai turės reikšmingos įtakos sezoninio darbo rinkai.

„Manau, kad neturėtų sumažėti terminuotų sutarčių, nes darbdavys vis tiek pasvers, kas svarbiau, ar truputį didesnė įmoka, ar lankstumas sudarant sutartį su darbuotoju tam tikram terminui. Kol kas tas mokestis nėra toks, kad atsvertų darbdavio patogumą sudarinėti terminuotą sutartį“, – sako T. Bagdanskis.

Advokatas sako nenorintis vertinti, kiek didesni mokesčiai yra teisingi, bet paminėjo, kad galima įžvelgti diskriminacijos požymių.

„Bendrai Darbo kodeksas sako, kad terminuoti darbuotojai neturėtų būti diskriminuojami, taigi, jeigu sakytume, kad jų kaštai darbdaviui tampa brangesni, netiesiogine prasme mes galėtume įžiūrėti tam tikrą skirtingų standartų taikymą.

Kaip alternatyva terminuotoms sutartims galėtų būti nebent ėjimas į neterminuotą sutartį, bet nustačius labai mažą darbo laiką ne sezono metu. Mintis tokia, sezono metu dirbu pilną darbo dieną, o ne sezono metu dirbu valandą per savaitę. Tai kabėtų kaip neterminuota sutartis tarpsezoniu. Taip galima būtų forminti tą santykį, bet ar tam kas nors ryšis, abejoju“, – aiškina T. Bagdanskis.