Gardūs įspūdžiai iš Barselonos

 (2)
Keliaudami stengiamės laikytis to paties principo, kaip namie: svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis. Kartais aplinkybės priverčia pažeisti pirmąją nuostatą, tačiau dėl antrosios patys dedame visas pastangas, kad skrandžio potyriai nė kiek nenusileistų tam, ką išvysta akys. Todėl dažnai būna ir taip, kad smaguriavimo įspūdžiai nustelbia visus kitus kelionės prisiminimus. Vis dėlto nei įspūdžiai nebūtų tokie įsimintini, nei maistas toks gardus, jei negalėtume jais pasidalyti su kitais? Šį kartą pasidalysime apie savo atradimus Barselonoje, kuriuos dar ilgai atsimins mūsų skonio receptoriai.
Ispaniška virtuvė
© Corbis/Scanpix

„Toliau nuo praminto tako“

Pradėsiu nuo to, kad lankytinas vietas paprastai suskirstome į dvi kategorijas: turistines ir tokias, kaip anglai sako, „toliau nuo praminto tako“. Turistinės vietos aprašomos kataloguose, rekomenduojamos didžiųjų interneto portalų, jos būtinos tam, kad galėtume pasakyti „aš ten buvau“. Tuo viskas ir pasibaigia... Kad nenusiviltume, reikia suprasti ir atskirti, kur yra turizmo verslas, o kur – maitinimo.

Restoranai, užsiimantys „turizmo verslu“, dažniausiai neskiria per daug dėmesio nei aptarnavimo, nei maisto kokybei (nes ne ten yra jų „biznis“) – pagrindinis jų klientas šiaip ar taip lankysis čia tik vieną kartą, užsidės „pliusiuką“ ir veikiausiai daugiau niekada negrįš. Tokie restoranai atidaromi turistų labiausiai lankomose vietose, legendinių restoranų ar kavinių patalpose, todėl ir eiti į juos verta tik tuomet, kai norisi pamatyti kažką istorinio, pabūti garsioje vietoje, nesitikint gardžių patiekalų, gero aptarnavimo ir normalių kainų.

O tikrieji restoranai dažniausiai yra gyvenamuosiuose rajonuose, ten, kur gyvena ir maitinasi vietiniai žmonės. Čia sėkmės raktas – malonus, svetingas aptarnavimas ir geras maistas už protingą kainą. Jų klientai – uždara bendruomenė, todėl bet koks blogas atsiliepimas sklinda greitai ir kerta negailestingai. Būtent tokiuose restoranuose galima patirti neišdildomų valgymo įspūdžių. Apie kelias tokias vietas ir norime jums papasakoti.

„Kioskelis“

Pirmas mūsų pasirinkimas – jūrų gėrybių savitarnos restoranas „La Paradeta“ („marisqueria self-service“, kaip sako vietiniai). Iš trijų (dabar jų yra jau net penki) tuo metu Barselonoje buvusių restoranėlių „La Paradeta“ pasirinkome esantį gyvenamajame Sants rajone (jame taip pat yra „Camp Nou“ – futbolo klubo „Barcelona“ stadionas).

„Paradeta“ kataloniečių kalba reiškia „kioskelis“ arba „nedidelis turgaus prekeivio prekystalis“. Ne be reikalo. Tik įėję pro šio kioskelio duris, pasijuntame šiek tiek kaip žvejų turguje – tiesiai prieš akis toks „turginis“ prekystalis su ant ledukų sukrautomis šviežutėlėmis jūrų gėrybėmis ir kainų žymekliais. Kitapus prekystalio – didžiulės svarstyklės ir besišypsantis pardavėjos veidas.

Sistema čia paprasta: pasirenkate (vienetais ar pagal svorį), kurių jūrų gėrybių norėtumėte. Valgiaraščio nereikia, baksnojate tiesiog pirštu į patinkančius jūrų gyvius. Norisi visko, ir net kai renkiesi to ir to „po truputį“, bendras kiekis susidaro tikrai nemažas, todėl stenkitės save riboti.

Išsirinkus, pardavėja viską pasveria, paprašo pasirinkti paruošimo būdą (pakepti ant grotelių ar keptuvėje), pasiūlo salotų ir namų vyno. Už viską susimokate prie kasos, gaunate „čekutį“ ir einate sėstis prie bet kurio laisvo stalelio. Tada kas nors iš personalo pagriebia už rankos ir parodo, kad pamiršote pasiimti padėklą ir įrankius.

Aplinka, baldai – kaip valgyklėlėje. Jei ne tas šviežumu spinduliuojantis ir jūra kvepiantis prekystalis, tikrai čia neužsibūtume. Tad sėdatės ir laukiate. Restoranėlyje – jokio šurmulio, tik kartkartėmis pasigirsta vyriškio balsas, kažką ispaniškai (ar katalonietiškai) pranešinėjantis per garsiakalbį – kaip traukinių ar autobusų stotyje.

Natūraliai priimdami vietinės kultūros specifiką to per daug nesureikšminame. Tačiau po kurio laiko pribėga restoranėlio darbuotojas (padavėjų čia nėra), paima mūsų čekutį ir vedasi prie „langelio“, tokio kaip senose valgyklose, pro kurį būdavo į virtuvę atiduodami panaudoti indai. Pasirodo, čia išduodamas maistas. Ant kiekvieno „čekučio“ yra numeris. Kai tik iškepa kurią nors gėrybę, per garsiakalbį praneša čekučio numerį. Tada reikia eiti prie „langelio“ ir paduoti čekutį. Už tai gaunate patiekalą ir čekutį su išbrauktu pagamintu valgiu.

Kai supranti sistemą, viskas tampa paprasta. Belieka tik viena problema – kaip viską suvalgyti. Jau esi sotus, jau, atrodo, viską išragavai, o vis kviečia ir kviečia prie „langelio“. Tačiau juk ne kiekvieną dieną gali mėgautis ką tik iš jūros ištrauktomis krevetėmis, krabais, kalmarais... Viskas sultinga, minkšta, kvepia. Jokių prieskonių ir įmantrybių, tik natūralus šviežienos skonis.

Krabas, valgomas su visu kiautu, ir nuolatinė kokybės kontrolė

Antrasis restoranas – „Me“. Kadangi mėgstame fusion patiekalus, jis mūsų dėmesį patraukė tikrai neįprastu virtuvių deriniu: Saigono (vietnamiečių), Naujojo Orleano (Cajun) ir Barselonos (kataloniečių). Kas galėjo sugalvoti tokį derinį? Lietuviškai mąstant, ryžių cepelinus, įdarytus krevetėmis ir patiekiamus su vytinto kumpio spirgučių padažu.

Jau vien Cajun virtuvė yra didelis mišinys – suamerikietintas įspanų, afrikiečių ir prancūzų kulinarinis palikimas? Ogi, pasirodo, toks sumanymas kilo kataloniečių architektui gurmanui, dešimt metų dirbusiam Naujajame Orleane, ir Naujajame Orleane užaugusiam profesionaliam vietnamiečių kilmės vyriausiajam virėjui.

Vieną dieną architektas Javieras tiesiogine to žodžio prasme pakabino kaklaraištį ant vinies (architekto karjeros metais Javiero dėvėtais kaklaraiščiais nukabinėta viena restorano siena) ir atidarė restoraną. Nuolatos besikeičiančiame valgiaraštyje - įdomūs ir labai gardūs patiekalai. Jei pasirodysite smalsūs, jums tikriausiai rekomenduos minkštakiautį krabą gruzdžia tešlos plutele (tempura), patiekiamą su japonišku citrininiu padažu (Ponzu) ir baltųjų ridikų (Daikon), imbiero bei sulčių Yuzu pagardu.

Kadangi krabas yra minkštakiautis, jis valgomas su visu kiautu! Restorano savininkai sako, kad jie vieni iš nedaugelio, mokančių tinkamai paruošti tokį krabą, o šis patiekalas – bene vienintelė nekintanti valgiaraščio dalis. Greta egzotiškų skonių pynės, „Me“ įdomus dar ir tuo, kad jame jautiesi lyg atėjęs pas Javierą į svečius.

Stalelį būtina rezervuoti iš anksto – į svečius juk neini neperspėjęs šeimininko. Javieras visuomet būna salėje ir pats pasitinka klientus. Jis atlieka ir face control – neįsileidžia staliuko nerezervavusių ir jam akivaizdžiai nepatinkančių asmenų (mūsų akivaizdoje jis išprašė lauk triukšmingą amerikiečių vaikinų būrelį, pasakęs, kad visi staleliai rezervuoti, nors tuo metu restoranas dar buvo apytuštis).

Šeimininkas taip pat po porą kartų prisėda prie kiekvieno stalelio. Iš pradžių norėdamas susipažinti ir padėti išsirinkti patiekalus bei gėrimus. Vėliau – norėdamas pasišnekučiuoti ir paragauti ant stalelio patiektų nemokamų užkandžių. „Kokybės kontrolė“, – sako Javieras tokio familiaraus elgesio kiek nustebintam svečiui. Šypsaisi, džiaugiesi nuoširdumu ir bendravimo šiluma ir pradedi ilgėtis „Me“, vos tik išėjęs pro restorano duris.

Geriausio pasaulyje vyriausiojo virėjo brolis ir eilės pasibaigiusiam maistui

Kaip lankantis Barselonoje nepraleisti vakaro vietos gyventojų mėgstamų užkandžių (tapas) bare? Todėl trečiai vakarienei pasirinkome stilingą užkandžių barą „Inopia“, esantį Eixample Esquerra rajone – miesto centre, bet jau šiek tiek toliau nuo turistinio bruzdesio. Baro tinklalapis yra tik ispanų ir kataloniečių kalbomis – vadinasi, vieta orientuota į vietos gyventojus.

Taip pat mus labai suintrigavo tai, kad baro savininkas yra Alberto Adria, žymiausio kataloniečių vyriausiojo virėjo ir kelerius metus iš eilės geriausiu pasaulio restoranu išrenkamo „El Bulli“ savininko Ferrano Adria jaunesnysis brolis, „uždarbiaujantis“ ir vyresnio broliuko restorane – kaip konditerijos gaminių vyriausiasis virėjas.

„Inopia“ buvo viena linksmiausų mūsų aplankytų miesto vietų! Tačiau tam reikia nusiteikti ir į šį barą eiti tada, kai norisi pabūti „kaip vietiniam“. Nereikia išsigąsti, kad negalima iš anksto rezervuoti staliuko. Bare prie durų yra atviras prekystalis, tad kol stovi eilėje, gali pasiimti taurę ar butelį vyno (kai įleidžia, įsineši jį vidun), kumpio ar sūrio. Laikas tikrai neprailgsta, nes nuolat vyksta veiksmas.

Kai pašaukia vardu, einate vidun. Nesitikėkite, kad pasodins prie staliuko. Čia tai nepriimta. Stalas yra vienintelis, dvylikos vietų ir tik pagal išankstinę rezervaciją (rezervacija galima didesniam žmonių skaičiui). Visi kiti lankytojai stovi prie pagrindinio baro arba baro tipo „karnizo“ palei sieną. Jei pasiseka, gaunate aukštą baro tipo kėdę, tačiau ją reikės saugoti, nes bare galioja rusų posakis „ž... podnial, miesto potierial“. Jei tik paliksite kėdę be priežiūros, kažkas ją tikrai nugvelbs.

Kai mes gavome dvi kėdes trims žmonėms ir lyg iš atrankos į kažkurį Quentino Tarantino filmą prabėgusio administratoriaus pravarde Gorka „Stallone“ paprašiau dar vienos, jis pažvelgė mane kaip į tikrą turisto stupido ir plačiu rankos mostu leido suprasti – kėdės čia ne dalijamos, jos medžiojamos. Taip ir padariau. Mums pasisekė, kad vietas gavome prie pagrindinio baro, todėl galėjome matyti visą veiksmą.

Valgiaraštis gana didelis, tik ispanų ir katalonų kalbomis. Todėl neturintiesiems šių kalbų pagrindų pravartu su savimi turėti žodyną. Kitaip išsirinkti ir užsisakyti patiekalus bus sudėtinga. Kad mus tą dieną lydėjo sėkmė, pajutome supratę (išdavė barmenės anglų kalbos akcentas), jog viena barmenių, vardu Andriana, yra rusė. Pradėję kalbėti jos gimtąja kalba iš karto tapome vieninteliais super VIP klientais.

Andriana mums ne tik išaiškino viską apie patiekalus, parekomendavo nebrangų, bet gerą vyną, bet ir papasakojo apie tai, kas vyksta restorano centre bei apie įeinančius nuolatinius lankytojus. O centre – tie, kuriems neliko nei baro, nei kėdžių. Tačiau jiems tai netrukdo puikiai leisti laiko, gal net atvirkščiai. Jie čia renkasi pabendrauti, pabūti, atsipalaiduoti ir gardžiai pavalgyti. Būriuojasi, klega.

Vienas nuolatinių klientų yra kažkuris Katalonijos (veikiausiai kultūros) ministras su nedidele svita. Jis bando pabendrauti ir su mumis, bet supratęs, kad esame extranjeros (liet. „užsieniečiai“) ir jo ispaniškos katalonietiškos greitakalbės nelabai suprantame, mus palieka ramybėje. Perrėkdamas visą šurmulį pradeda šūkalioti „Festibal festibal!“ Šurmulys nuščiūva tik tada, kai „Stallone“ užsilipa ant kėdės ar stalo ir garsiai padeklamuoja ekspromtu sukurtą eilėraštį apie kurią nors sudedamąją dalį – vadinasi, ji baigėsi ir iš jos gaminami patiekalai – taip pat.

Pabaigus eilėraštį, klientai ploja, o barmenai ir virėjai džiūgauja – reikės patiekti mažiau patiekalų. O mums tai ženklas, kad restoranas neužsiperka atsargų savaitei į priekį ir patiekia tik iš šviežiausių produktų pagamintus patiekalus. Lig šiol prisimenam šį restoranėlį ir burnoje tirpstančius užkandžius, užplūsta nostalgija ir didelis noras kuo greičiau ten sugrįžti. Būtinai tai padarysime. Galbūt ten netyčia susitiksime ir su jumis.

Gardžių jums kelionių!

West Express leidinys "Žvilgsnis į pasaulį"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Skani vasara

Varškės apkepas su obuoliais (8)

2010 rugpjūčio mėn. 31 d. 13:08
Varškės apkepas su rudens nuotaika.

Midijos su salierais

2010 rugpjūčio mėn. 30 d. 14:39
Patiekalui reikės (dviem porcijoms) 1,5 kg midijų, 200 ml sauso baltojo vyno (virimui tinka stalo vynas), 2-3 salierų stiebų, didelio svogūno, 200 g grietinėlės, petražolių papuošimui, druskos ir juodų maltųjų pipirų pagal skonį.

Kepti baklažanai su pomidorais, baziliku ir kedro riešutais (3)

2010 rugpjūčio mėn. 27 d. 00:00
Valgykite vieną arba kaip garnyrą prie vištienos.

Lydytas sūris moliūgų dubenėliuose (2)

2010 rugpjūčio mėn. 26 d. 00:00
Gardi ir įsimintina vakarienė.

Pyragėliai su riešutų sviestu ir baltuoju šokoladu (1)

2010 rugpjūčio mėn. 25 d. 00:00
Labai gardūs pyragėliai, kuriuose dera sūrus ir saldus skonis.

Obuolių ir slyvų pyragas (8)

2010 rugpjūčio mėn. 24 d. 00:00
Slyvomis „pagerintas“ purus obuolių pyragas, kurį skaniausia valgyti su plakta grietinėle.

Keksiukai su feta ir pomidorais

2010 rugpjūčio mėn. 23 d. 11:39
Pikantiškais keksiukais galite pakeisti vakarienę.

Lipnios vištienos kulšelės

2010 rugpjūčio mėn. 20 d. 00:00
Šis patiekalas pasižymi saldaus, rūgštaus ir sūraus skonių deriniu, būdingu tailandietiškai virtuvei.

Aštrūs vištienos sparneliai su mėlynojo sūrio padažu (3)

2010 rugpjūčio mėn. 19 d. 11:01
Pikantiški sparneliai su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu.

Cukinijų ir fetos pyragas

2010 rugpjūčio mėn. 18 d. 00:00
Patiekite su aliejumi pašlakstytomis žaliomis salotomis.

Ryžiai su slyvomis ir prieskoniais (2)

2010 rugpjūčio mėn. 17 d. 14:20
Valgykite vieną arba kaip garnyrą prie kepenėlių ar mėsos patiekalų.

Vištienos salotos su tzatziki (4)

2010 rugpjūčio mėn. 16 d. 17:42
Tobuli vasaros pietūs. Prie aštrios vištienos puikiai dera gaivus tzatziki padažas.

Šalta avokadų sriuba (5)

2010 rugpjūčio mėn. 13 d. 16:04
Sveika, gardi ir gaivinanti avokadų sriuba.

Cukinijų pyragas (2)

2010 rugpjūčio mėn. 13 d. 11:34
Kaloringas, bet labai gardus.

Žuvienė su jūros gėrybėmis (1)

2010 rugpjūčio mėn. 12 d. 00:00
Patiekite su traškia paskrudinta duonele.

Šaldytas citrinų ir migdolų desertas

2010 rugpjūčio mėn. 11 d. 00:00
Saldžiarūgštis ledų pyragas, kuriame gausu vitaminų C ir E.

Cukinijų duona (8)

2010 rugpjūčio mėn. 10 d. 12:33
Labai gardi duona su tarkuotomis cukinijomis, cinamonu, vanile ir smulkintais riešutais. Galite naudoti graikinius ar karijų riešutus.

Kesadilja su vištiena ir špinatais (2)

2010 rugpjūčio mėn. 9 d. 00:00
Meksikietiškas užkandis.

Lavašas su daržovėmis (1)

2010 rugpjūčio mėn. 6 d. 00:00
Greita užkandėlė.

Krevetės su svogūnais

2010 rugpjūčio mėn. 5 d. 00:00
Raudonėliais kvepiančios krevetės su svogūnais.

Krevetės sviesto ir česnakų padaže (4)

2010 rugpjūčio mėn. 4 d. 00:00
Pikantiškos jūros gėrybės.

Aštrus jautienos karis (1)

2010 rugpjūčio mėn. 3 d. 14:29
Šis karis skaniausias su basmati ryžiais.

Kepta višta su apelsinų sultimis ir medumi (4)

2010 rugpjūčio mėn. 2 d. 00:00
Pikantiška višta gurmanams.

Pyragas su vištiena ir grybais (9)

2010 liepos mėn. 30 d. 00:00
Sotus pyragas puikiai tiks svečiams pavaišinti.

Sūrio pyragas su bulvėmis ir kmynais (4)

2010 liepos mėn. 29 d. 00:00
Greitas pyragas.

Pikantiškas pyragas su midijomis

2010 liepos mėn. 28 d. 00:00
Midijos
Egzotikos mėgėjams.

Konservuoti agurkai (3)

2010 liepos mėn. 27 d. 00:00
Marinuoti ir rauginti - prisipažinkime, saldžiarūgščiai konservuoti agurkėliai - tikra atgaiva dūšiai ir žiemą, ir vasarą. Tad kol lysvėse vyniojasi agurkų ūsai - vyniokimės ir mes, nesnauskime, o konservuokime.

Šokoladinis tortas su braškėmis (7)

2010 liepos mėn. 26 d. 00:00
Tortą papuoškite braškėmis ir šokoladu. Patiekite su plakta grietinėle.

Australiškas morenginis tortas (7)

2010 liepos mėn. 23 d. 00:00
Tikras vasaros gardėsis.

Biskvitinis tortas su varške ir avietėmis

2010 liepos mėn. 22 d. 00:00
Prieš patiekiant papuoškite šį tortą šviežiomis uogomis ir mėgaukitės į sveikatą.

Agrastų ir žemuogių marmeladas (1)

2010 liepos mėn. 21 d. 00:00
Puikus skonių derinys.

Greitas kopūstų pyragas (10)

2010 liepos mėn. 20 d. 14:25
Šį pyragą galima valgyti ir karštą, ir šaltą. Geriau rinktis visai jaunus kopūstus.

Šviežių bulvių apkepas su šparagais (12)

2010 liepos mėn. 19 d. 11:05
Vasaros gėrybių fiesta.

Kivių ir uogų lazanija (1)

2010 liepos mėn. 16 d. 00:00
Neįprasta, bet labai gardi lazanija.

Braškės su riešutų trupiniais

2010 liepos mėn. 15 d. 00:00
Gaivus vasaros skonis.

Žemuogių ir agrastų želė (1)

2010 liepos mėn. 14 d. 00:00
Gaivus vasaros desertas.

Šviežios bulvės su špinatais (5)

2010 liepos mėn. 13 d. 00:00
Indiškas receptas.

Aviečių ir persikų pyragas (3)

2010 liepos mėn. 12 d. 00:00
Greitai pagaminamas pyragas.

Gurmanų džiaugsmas - midijos (4)

2010 liepos mėn. 11 d. 12:30
Midijos - kuklios austrių giminaitės - kažkada Prancūzijoje buvo vadinamos prasčiokų maistu, mat kainavo pigiau nei austrės, todėl dažniausiai patekdavo į varguolių skrandžius. Bet šiandien viso pasaulio gurmanai midijas šlovina ne mažiau nei Afroditės virtuvės karalienes - austres.