„Žmonėms trūksta gamtamokslinių žinių, todėl juos labai lengva apgauti pigiai triukais. Kartais apgavikai tarp teisingų minčių įkiša neteisingas, manipuliuoja mumis. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo teisybė, tačiau ta surūdijusi vinis beveik visuomet būna paslėpta“, – prasitarė ilgametis VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. Juozas Jankauskas.

Anot jo, daugybė mitų vandenį supa todėl, kad jis žmonėms yra labai svarbus, būtinas. Tai supratę sukčiai tik ir taikosi naivesnius žmones apgauti ir taip iš jų pasipelnyti.

30 metų geria jonizuotą vandenį – giriasi puikia sveikata

Tačiau, pavyzdžiui, technikos mokslų daktaras, docentas Petras Šibilskis pasakoja jau daugiau nei 30 metų geriantis tik jonizuotą vandenį. Be to, jis su kolegomis sukūrė pirmąjį lietuvišką vandens jozinatorių, kuris susilaukė populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Man 79 metai, o aš vis dar dirbu puse etato, vairuoju mašiną, groju akordeonu ir klavišiniais, rašau straipsnius, kryžiažodžius gliaudau, gerai progai pasitaikius galiu papasakoti ir 500-600 anekdotų. Manau, esu pavyzdys, ką žmogui duoda teisingai geriamas vanduo“, – sako P. Šibilskis.

Nepaisant to jis pasakoja nuolat susilaukiantis kritikos strėlių, tačiau stengiasi į jas dėmesio nekreipti.

„Esu technikos mokslų daktaras, docentas, inžinierius, vandens jonizavimas nėra mistika. Kas antra japonų šeima turi vandens jonizatorių, gera tą vandenį ir pasižymi puikia sveikata. Po procedūros vandenį ištiriame ir matome, kad jo Ph yra pasikeitęs, tai nėra kažkoks stebuklas, nėra jokios fantastikos – tai instrumentinė kontrolė“, – patikino specialistas.

Lietuviams – mistika, pasauliui – faktas

Anot jo, vandens jonizacijos procesas vyksta labai paprastai – specialiame inde, kuris yra atskirtas jonus praleidžiančia, tačiau vandeniui susimaišyti neleidžiančia, membrana. Viena dalis vandens yra įkraunama teigiamais jonais, kita – neigiamais. Pirmasis vanduo įgauna rūgštines savybes, P. Šibilskio teigimu, jis gerai naikina bakterijas, mikrobus, grybelį, mažina kraujospūdį, puikiai dezinfekuoja burnos ertmę, gydo ir slogą. Tuo tarpu antrasis vanduo įgauna šarmines savybes, todėl dar yra vadinamas gyvuoju – jis gydo žaizdas, gerina apetitą ir virškinimą, tonizuoja. Toks vanduo yra labai vertinamas. Tiesa, savo savybes išlaiko tik 1-2 paras.
P. Šibilskis
Lietuviai bijo naujovių, nesvarbu, jei tos naujovės yra geros. Su savo paskaitomis esu apvažiavęs beveik visą Lietuvą, o kokios reakcijos sulaukiu: „Ai...“ arba žiūri į mane kaip į trenktą...

„Lietuviai bijo naujovių, nesvarbu, jei tos naujovės yra geros. Su savo paskaitomis esu apvažiavęs beveik visą Lietuvą, o kokios reakcijos sulaukiu: „Ai...“ arba žiūri į mane kaip į trenktą... O kad vanduo turi atmintį, reaguoja į teigiamas ir neigiamas mintis, tai jau seniai nebėra mistika, tai aksioma, įrodyti to nereikia“, – įsitikinęs specialistas.

Vandenį užkrovė ir telefonu

Magiškomis vandens savybėmis tiki ir bioenergetikas, parapsichologas prof. dr. Jonas Algimantas Dainauskas. Nors dažniausiai jis teikia konsultacijas sveikatos ir žmogaus subtilių struktūrų pažeidimų (nužiūrėjimų, prakeiksmų, juodosios magijos) klausimais, jau ilgus metus jis tyrinėja ir vandenį.

„Vanduo savo savybių dėka turi galimybę kaupti informaciją. Jį gali veikti kalba, malda, net muzika. Pavyzdžiui, pastačius vandenį prieš kolonėlę, jis įsikrauna, tad gerdamas vandenį aš galiu perimti muzikos perduodamą informaciją. Jaunimas gali įkrauti vandenį ir roko muzikos garsais, po to juos tas vanduo stimuliuos, suteiks energijos. Tuo tarpu tokio vandens išgėręs pagyvenęs žmogus gal pasidarys piktas ir agresyvus. Iš senų žmonių taip pat žinome, kad prieš valgant sukalbėdavo maldą ar maistą peržegnodavo, tai taip pat teigiamai užkrauna aplinkoje esantį vandenį. Vandenį galima užkrauti ir kalbomis, tuomet jis gali pagydyti ligas, suteikti gerų emocijų, pagerinti savijautą – tai kaip legalus dopingas“, – sakė jis.
J. A. Dainauskas
Vanduo savo savybių dėka turi galimybę kaupti informaciją. Jį gali veikti kalba, malda, net muzika. Iš senų žmonių taip pat žinome, kad prieš valgant sukalbėdavo maldą ar maistą peržegnodavo, tai taip pat teigiamai užkrauna aplinkoje esantį vandenį. Vandenį galima užkrauti ir kalbomis, tuomet jis gali pagydyti ligas, suteikti gerų emocijų, pagerinti savijautą – tai kaip legalus dopingas.

J.A. Dainauskas prisiminė, kai kartą vandenį užkalbėti bandė matant aiškiaregei. Ji pastebėjo, kad vandenį užkalbant iš jo išplaukė tamsus debesėlis.

„Tas vanduo vidiniu matymu tampa skaidrus ir švytintis. Pamatavęs vandenį savo virgule aš tikrai pamačiau, kad tas vanduo yra užkrautas. Kitą kartą atvažiuoti užkrauti jai vandens negalėjau, todėl bandžiau tai padaryti mintimis, kalbant su ja telefonu. Pasidarė lygiai tas pats. Kitą kartą tokį eksperimentą atlikau su vyru, kuris labai gerai jaučia biolaukus. Atnešiau jam du vandens buteliukus, vienas buvo užkrautas, o kitas – ne. Jam į rankas paėmus tuos buteliukus, jis pamatė viename iš jų mane, kažką susijusį su manimi“, – prisiminimais dalijosi J.A. Dainauskas.

Netinkamas vanduo gali žmogų sužlugdyti

Vandenį bioenergetikas užkrauna ir su paties susikonstruotu įrenginiu, siųsdamas jam tam tikrus simbolius, pavyzdžiui, sri yantros (iš Indų filosofijos kilęs piešinys), gyvybės žiedo. Jis yra pastebėjęs, kad kone dešimteriopai stipresnę energiją vanduo įgauna ir tam tikromis dienomis – sausio 19-osios (pagal senąjį maldyną Jėzaus krikšto diena), vasario 15-osios ir birželio 24-osios (Joninės) naktimis esą vyksta neregėti stebuklai, vanduo tampa gyvu.

Tačiau parapsichologas nenorėjo atsakyti į klausimą, ar tiesa, kad kiekvienas žmogus gali vandenį užkrauti ir neigiama informacija, o po taip pakenkti kitam.

„Tai jau juodoji magija. Vanduo sugeba sugerti ir neigiamą informaciją. Toks vanduo žmogų slopina, dirgina, silpnina, žmogus darosi dirglus, nepakantus, piktas, agresyvus. Pas mane ateina su tokiomis problemomis susidūrę žmonės, tačiau nežinau, kas juos paveikia. Gali būti, kad kai kuriais atvejais kaltas ir netinkamas vanduo“, – pripažino J.A. Dainauskas.

Vandenį gardina auksu ir sidabru

Tikima ir tuo, kad teigiamas savybes vandeniui gali suteikti taurieji metalai. Štai, pavyzdžiui, jau senovėje turtingieji į vandenį barstydavo, o kai kurie iki šiol tebarsto, aukso dulkeles.

Auksas neturi nei skonio, nei kvapo, tad nepakenkia maisto kokybei. Kadangi tai yra mineralas, auksas nekenkia ir mūsų organizmui. Priešingai, tikima, kad aukso prisotintas vanduo stiprina širdį, gerina atmintį, žadina žmogaus gyvybinę energiją. Tik jo negalima gerti tiek, kiek geidžia širdis – leistina norma yra ne daugiau nei 100 ml per dieną.

Vakarėliuose žvaigždės mėgaujasi ne tik aukso prisotintu vandeniu, bet ir auksiniu šampanu, kitais brangiaisiais gėrimais.

O štai vilnietė Lina pamena, kad jos Rusijoje gyvenanti močiutė į virintą vandenį visuomet merkdavo sidabro gaminį.

„Močiutė šį įprotį perėmė iš savo mamos. Ji tikėjo, kad taip vanduo yra pažadinamas“, – prisiminė mergina.

Tikima, kad sidabras gali naikinti ligas sukeliančius mikroorganizmus. Be to, sidabro jonai aktyviai dalyvauja reguliuojant apykaitos procesus, susijusius su smegenų, vidinės sekrecijos liaukų, kepenų ir kaulų audinio funkcionavimu, teigiamai veikia kraujotakos sistemą, sidabruotu vandeniu žmonės gydo ir įvairius uždegimus, pavyzdžiui, gastritą.

Buityje sidabrinis vanduo taip pat naudojamas ir įvairių gėrimų konservavimui, indų, vaisių, daržovių, aprangos, santechnikos dezinfekavimui, kambariniams augalams, nupjautų gėlių merkimui.

Tiesa, žinoma, kad ilgai, daug metų, reguliariai vartojant dideles sidabro dozes, taip pat nuolat dirbant su šio metalo junginiais gali pasikeisti odos spalva – pasireikšti argirija, kuomet oda įgyja pilkšvą atspalvį. Vis dėlto jokios žalos organizmui tai nepadaro, priešingai, atlikus tyrimus, pastebėta, kad žmonės su argirijos požymiais pasižymi didesniu atsparumu įvairioms virusinėms ir bakterinėms infekcijoms.

Išvadino „makaronų kabinimu“

Tačiau šiuos pasakojimus ir teiginius išgirdęs buvęs ilgametis VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. Juozas Jankauskas neslėpė juoko. Anot jo, tai yra tiesiog „makaronų kabinimas“.

„Jokie debesėliai iš vandens nekyla, tai negali būti tiesa. Visi šie pasisakymai man atrodo juokingi, esu nemažai skaitęs, bandęs, tyręs, todėl man tai atrodo didelis cirkas. Savo studentams taip pat rodau filmus, kuriuose pasakojama apie vandens užkalbėjimus, maldas, bet po to visuomet jiems paaiškinu, kokia yra tikroji tiesa. Vandens užkalbėti negalima“, – patikino J. Jankauskas.

Siūlo vengti sidabruoto ir auksuoto vandens

Jis nepataria gerti ir auksu ar sidabru gardinto vandens. Nors pripažįsta, kad sidabro ir aukso jonai žudo bakterijas ir neleidžia joms veistis – vanduo neberūgsta, įspėja, kad dideli tokio vandens kiekiai gali pakenkti.
J. Jankauskas
Žmonėms trūksta gamtamokslinių žinių, todėl juos labai lengva apgauti pigiai triukais. Kartais apgavikai tarp teisingų minčių įkiša neteisingas, manipuliuoja mumis. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo teisybė, tačiau ta surūdijusi vinis beveik visuomet būna paslėpta.

„Apgavikai naudojasi žmonių naivumu ir bando tokį vandenį parduoti labai brangiai. Prieš porą mėnesių per televizorių mačiau reklamą, kuri reklamavo „auksinį vandenį“, esą jis paauksuotas, auksu išvalytas. Buvo teigiama, kad viename litre tokio vandens yra 750 mg aukso, t. y. beveik gramas. Toks vanduo būtų geltonas kaip limonadas, nes aukso jonai yra auksinės spalvos. Aišku, tai yra tikra nesąmonė, niekas ten tokio kiekio aukso netirpino, o jei tirpino, tai yra labai blogai. Į mūsų organizmą patekęs toks kiekis aukso jonų išžudytų mūsų mikroflorą ir mikrofauną, jis užnuodytų mūsų organizmą“, – aiškino specialistas.

Anot jo, vandens niekas negrynina ir sidabru. Juo vandenį galima tik dezinfekuoti, tačiau to dažnai atsisakoma dėl didelės kainos. Tiesa ir tai, kad vandenį maža sidabro dozė veikia teigiamai. Pavyzdžiui, į jį pamerkus sidabro gaminį, vanduo negenda, jame nesiveisia bakterijos ir jis ilgai išlieka tinkamu vartoti. Sidabro jonų koncentracija tokiame vandenyje yra labai maža (mažiau negu 1 mg litre) ir todėl didesnio teigiamo ar neigiamo poveikio organizmui neturėtų daryti.

„Lygiai toks pat makaronų kabinimas yra ir vandens jonizavimas. Gamtinis vanduo, kuris bėga iš čiaupo, taip pat yra daugiau mažiau šarminis, nes jo pH yra aukštesnis nei 7. Todėl jis yra toks pat geras. Rūgštinio vandens iš viso reikėtų vengti, jis gali pakenkti skrandžiui, ypač, jei jau turite su juo problemų. Aišku, tai gali sumažinti ir tas jonizuotas šarminis vanduo, tačiau kai nėra būdų pamatuoti, koks yra vandens šarmingumas, blogai. Jei padauginsime šarmo, rūgštinę terpę panaikinsime, todėl sustos virškinimo procesai, maistas skrandyje pradės pūti“, – įspėjo specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)