Psichologai pataria panašioje situacijoje stengtis įveikti stresą ir nepriimti skubotų sprendimų, juolab, kad darbuotojo teises gina darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas.

„Nutraukiant darbo santykius jokios prievartos iš darbdavio pusės negali būti. Darbo kodekse yra nustatyti konkretūs pagrindai, pagal kuriuos darbo santykiai gali būti nutraukiami tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva. Darbdavys neturi teisės priversti darbuotoją išeiti iš darbo, jei to nenori pats darbuotojas. Jei darbuotojas yra verčiamas nutraukti darbo santykius „savo noru“, jis gali kreiptis į darbo inspekciją“, – pataria Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė.

Pasak G. Banaitytės, į VDI galima ir reikia kreiptis kilus neaiškumams dėl darbo sutarties, darbo ir poilsio laiko organizavimo, darbo užmokesčio mokėjimo, atostogų suteikimo ir kitais abejoti verčiančiais klausimais, taip pat jei darbo vietoje neužtikrinamos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos arba kai tarp darbdavio ir darbuotojo kyla nesutarimai dėl su darbo santykiais ar su darbo sąlygomis susijusių klausimų.

Konsultacijos – populiari paslauga

„Kiekvienu atveju imamasi atitinkamų veiksmų: dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų organizuojami patikrinimai, darbo ginčų komisijos nagrinėja individualius darbų ginčus, įmonei pateikus prašymą, organizuojami seminarai darbo įstatymų ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tačiau dažnai situacijai išspręsti pakanka kvalifikuotos konsultacijos – jų kasmet suteikiama per 100 tūkstančių“, – teigia G. Banaitytė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad prieš kreipiantis į darbo inspektorius pravartu panaršyti VDI dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje arba pabendrauti su virtualiu konsultantu.

„O jei visgi norisi pokalbio su realiu asmeniu, tuomet greitai ir trumpai pasikonsultuoti patogu telefonu ar socialiniame tinkle „Facebook“. Išsamios konsultacijos raštu gali tekti palaukti ilgiau – iki 20 darbo dienų. Taip pat norėtume priminti, jog visais atvejais, išskyrus darbo ginčus, užtikrinamas pranešėjo konfidencialumas, jei jis to pageidauja“, – sako G. Banaitytė.

Suvaldykite neigiamas emocijas

Verslo psichologė Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektorė dr. Natalija Norvilė situacijoje, kai gresia atleidimas iš darbo, pataria stengtis išlaikyti šaltą protą.

Psichologė dr. Natalija Norvilė
„Svarbu nepulti į paniką – tai tik pablogins situaciją. Jeigu vadovas pakviečia jus į savo kabinetą ir praneša apie ketinimus atleisti, tikriausiai norisi pasakyti jam viską, ką galvojate arba pagrasinti atkeršyti. Tačiau tiltų deginimas yra blogiausia, ką galite padaryti. Susipykęs su vadovu darbuotojas negaus geros rekomendacijos, o vadovas savo ruožtu gali pradėti aktyviai ieškoti būdų, kaip pakenkti naujos darbo vietos ieškančiam pavaldiniui“, – nepasiduoti neigiamoms emocijoms ragina verslo psichologė.

Psichologė rekomenduoja kelis streso įveikimo būdus. Vienas jų – iškilusių problemų neužgniaužti, probleminę situaciją aptarti su šeimos nariais, draugais ar pažįstamais.

„Pasikalbėjus su kitais galima ne tik sumažinti emocinę įtampą, bet ir pasisemti naujų idėjų, ką reikėtų daryti. Kartais – net gauti darbo pasiūlymų. Taip pat verta peržiūrėti šeimos biudžetą, įvertinti savo finansines galimybes ir nuspręsti, kokių išlaidų galima atsisakyti, jeigu būsite atleistas iš darbo ir neteksite pajamų. Svarbu pagalvoti ir apie alternatyvius pajamų šaltinius“, – teigia N. Norvilė.

Be to, pasak psichologės, sumažinti stresą padeda reguliarus fizinis aktyvumas gryname ore, pasivaikščiojimai, mankštos. Net ir pusvalandis, praleistas gamtoje, atneša naudos, kadangi atliekant fizinius pratimus išsiskiria nuotaiką gerinantys ir stresą mažinantys endorfinai.

„Praradus darbą, svarbu nukreipti energiją į kito darbo paiešką: atnaujinti CV, reguliariai skaityti darbo skelbimus internete ar laikraščiuose, tobulinti įgūdžius kursuose ar seminaruose, pranešti draugams, kad ieškote kito darbo“, – sako N. Norvilė.

Didesnis darbo stažas – solidesnė kompensacija

Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama išeitinė išmoka. Išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo stažo darbovietėje.

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui įmonėje išdirbus iki dvylikos mėnesių, jam priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojui išdirbus nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių, priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus daugiau negu du šimtus keturiasdešimt mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Verta žinoti

Teisingumo ministerija taip pat primena, kad valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pirminę teisinę pagalbą, kuri teikiama ir darbo teisės klausimais. Tai vienos valandos trukmės teisinė konsultacija savivaldybėje. Ją gauti paprasta – tereikia kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Jei santykius su darbdaviu teks aiškintis teisme, pasidomėkite, ar turite teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą – advokato paslaugas, atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybė tokias paslaugas teikia asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, kurių sąrašą rasite puslapyje http://www.teisinepagalba.lt//.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)