Aukšti standartai verčia tobulėti

Norint, kad mašina ilgai tarnautų ir veiktų be trikdžių, būtina ja pasirūpinti. Specialistų teigimu, kokybiškų degalų naudojimas gali palengvinti automobilio darbą ir sumažinti gedimų riziką. Tiesa, išsamią informaciją apie degalinėse parduodamų produktų sudėtį, jiems keliamus standartus žino tikrai ne kiekvienas vartotojas.

„Kartais būna tiesiog neaišku į ką atkreipti dėmesį. Benzininį automobilį vairuoju jau 10 metų, bet kaip klasifikuojami tie degalai, tikrai negalėčiau pasakyti. Kur apie tai pasiskaityti, nelabai žinau ir neturiu tam laiko, tai metai iš metų naudoju tą patį. Gyvenimo tempas greitas, nebūna laiko pasigilinti – tenka pasikliauti tuo, ką siūlo degalinės“, – pripažįsta du vaikus auginanti kaunietė Iveta.

„Vairuoju „dyzeliuką“. Prisimenu vieną atvejį, kai nebuvau įsitikinęs dėl produkto kokybės ir dėl to pasigailėjau. Keliaudamas per Lietuvą sustojau nedidukėje pakelės degalinėje papildyti atsargų. Pamenu dar paklausiau pardavėjos, ar tikrai čia normalus dyzelis. Surizikavau. Vėliau pastebėjau, kad mano automobiliukas veikia ne taip gerai, kaip prieš tai. Mašiną apžiūrėjęs mechanikas sakė, kad buvo kaltas nekokybiškas kuras, kažkokios jame buvusios priemaišos. Nuo to laiko labai atidžiai žiūriu, kur ir ką pilu į baką“, – pasakoja 52 metų Steponas.

„Mūsų šeima turi dyzelinį automobilį. Kadangi mašiną dalinamės su žmona, kokius degalus naudoti sprendžiame dviese. Ankščiau daug keliaudavau po užsienį, todėl teko girdėti apie įvairias alternatyvas įprastai naudojamiems degalams. Elektra, biokuras ir taip toliau. Svetur daug kalbama apie ekologiją, vadinamąsias „žalias“ technologijas. Gaila, kad pas mus tokie dalykai dar nepopuliarūs. Dažnai trūksta informacijos apie įvairių rūšių kurą, jam taikomas normas“, – pastebi vilnietis Povilas.

Norint neapsirikti dėl degalų, pravartu pasidomėti Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Mūsų šalyje tokio pobūdžio produkcija turi atitikti griežtus teisės aktų reikalavimus.

Degalų kokybės standartai apibrėžiami Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvoje taisyklėse ir Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių nuostatose.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės teigimu, visi degalinėse parduodami naftos gaminiai privalo turėti specialius pažymėjimus su nurodytais jų kokybės parametrais. Specialistė pažymi, kad tokio pobūdžio duomenys turi būti nesunkiai pasiekiami bet kuriam vartotojui: „Pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo susipažinti su prekybos licencija (leidimu) ir parduodamų produktų kokybę patvirtinančiais dokumentais.“

Aukšti standartai, tobulėjančios automobilių variklių technologijos ir konkurencija verčia degalų tiekėjus pasitempti. „Statoil“ degalų vadovas Ignas Klimaitis pasakoja, kad pastaruoju metu visame pasaulyje daug investuojama į multifunkcinių degalų priedų kūrimą. Siekiama pagerinti bazinių degalų savybes – sumažinti degalų sąnaudas, išmesti mažiau teršalų į aplinką, pagerinti tepimo savybes, variklio darbą, užtikrinti jo ilgaamžiškumą. Aukšti reikalavimai keliami ne tik degalams, bet ir jų gamybos, gabenimo, sandėliavimo metodikai.

„Norint klientui pasiūlyti išties kokybiškus degalus, reikia, kad visa tiekimo grandinė būtų švari ir prižiūrėta. Tai ir gamyklos rezervuarai, ir traukinių vagonai ar autocisternos, degalų saugojimo terminalai, degalinių talpyklos bei visa požeminė infrastruktūra“, - vardina I. Klimaitis.

Tuo tarpu „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys pastebi, kad atvykę į degalines žmonės tikisi ne tik kokybiškų degalų, bet ir operatyvaus aptarnavimo, pirmenybę teikia vietoms, kuriose patogu atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Alternatyvos dar tik skinasi kelią

Gamtą tausojančios alternatyvios kuro rūšys dažnai yra vadinamos žmonijos ateitimi. Aplinką saugantys automobiliai ir ekologiški produktai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. O kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje?

Nors jau kuris laikas netyla kalbos apie ekologijos svarbą ir naudą, tyrimai rodo, kad mūsų šalies vairuotojams aplinkosauga dar nėra tapusi prioritetu.

Kovo 29 – Balandžio 4 dienomis bendrovės „OMD“ atliktas vartotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad rinkdamiesi degalus lietuviai pirmiausiai dėmesį kreipia į jų kainą. Antrojoje šio sąrašo vietoje puikuojasi mažesnės degalų sąnaudos, trečioje – variklio tausojimas. Įsigyjamų degalų ekologiškumas arba vadinamasis „draugiškumas aplinkai“ liko ketvirtas.

Tokie apklausų duomenys neturėtų stebinti. Pasak I. Klimaičio, Lietuvoje vis dar populiarėja dyzeliniai degalai. Per pastaruosius trejus metus dyzelino vartojimas išaugo 55 procentais, benzino vartojimas padidėjo 3 procentais, o automobilinių dujų vartojimas sumažėjo 16 procentų.

Vis dėlto ekologija nėra visiškai užmiršta. Šiuo metu griežti aplinkosaugos reikalavimai, Europos Sąjungos direktyvos suteikia smarkų postūmį, reikalingą degalų tiekimo ir gamybos procesų tobulinimui. Kiekviena ES narė (tarp jų ir Lietuva) yra įpareigota pasirūpinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu transporto srityje.

Kuo galėtume keisti benziną ir dyzelinį kurą?

Saugoti aplinką gali padėti biodegalų populiarinimas. Mūsų šalies degalinėse nesunku rasti naftos produktų, į kurių sudėtį įeina tam tikra biodegalų dalis. Tiesa, specialistai skuba įspėti – šie ekologiškesni degalai turi ir vieną minusą: „Biodegalai, ypač naudojami kartu su dyzelinu, paprastai nepasižymi geromis žematemperatūrinėmis savybėmis ir tam tikrais atvejais vairuotojams gali sukelti problemų šaltuoju laikotarpiu“, – pabrėžia degalų specialistas I. Klimaitis.

Siekdami išvengti problemų, šiais degalais prekiaujančios įmonės turi atidžiai planuoti, reaguoti į metų laikų pokyčius. Dėl šios priežasties tokių degalų platinimas reikalauja papildomų resursų ir investicijų.

Norint naudoti ekologiškesnius degalus su aukštesne nei privaloma biodegalų dalimi, būtina turėti specialiai tam pritaikytą arba modifikuotą transporto priemonę. Tokių automobilių Lietuvoje nėra daug, todėl tokie degalai – nepopuliarūs.

D. Jokšienės teigimu, ekologiška alternatyva įprastam benzinui ir dyzeliniam kurui galėtų tapti šiuo metu šalyje dar nenaudojamos biodujos. Jos susidaro iš biologiškai skaidžių medžiagų, kurių 50–60 proc. sudaro metanas.

„Biodujos galėtų būti naudojamos autobusuose, lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose, pritaikytuose suslėgtų gamtinių dujų naudojimui. Pasaulyje gaminama keliasdešimt rūšių tokiu būdų varomų gamyklinių lengvųjų automobilių“, – pasakoja ekspertė.

Dar viena ekologijos problemų sprendimo priemone gali tapti ir elektra varomos mašinos. Jos sulaukia vis daugiau dėmesio užsienio rinkose (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tiesa, dėl aukštos šių transporto priemonių kainos ir nepakankamai išvystytos infrastuktūros mūsų šalies gatvėse tokių aparatų nėra daug. Įmonės „Regitra“ duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 59 elektromobiliai (įskaitant ir hibridinius įkraunamus automobilius).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)