Nėra aiškios strategijos

Kad situacija nėra gera, patvirtino Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva. Anot jo, praėjusiais metais buvo atliktas detalus tyrimas, kuris parodė, kad Lietuvos automobilių amžiaus vidurkis yra maždaug 14,8 m. Šis skaičius, kaip teigia, pašnekovas neramina, nes parodo, kad dauguma lietuvių važinėja senais automobiliais. Tokie, pasak specialisto, kelia pavojų net tik juos vairuojantiems, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, tokios senos transporto priemonės yra neekologiškos ir kenkia mus supančiai aplinkai.

Anot R. Knyvos, situacija išsivysčiusiose Europos šalyse yra žymiai geresnė. „Pernai nustatytas amžiaus vidurkis beveik nekinta ir dabar. Naujų automobilių įtaka automobilių parko amžiaus vidurkiui yra labai maža. Žiūrint į bendrą automobilių parko struktūrą, iki dviejų metų amžiaus automobiliai sudaro nepilnus du procentus viso automobilių parko“, - teigė pašnekovas.

Paklausus, kokių priemonių reikia imtis, kad automobilių parkas pradėtų jaunėti, R. Knyva sakė, kad vieno būdo nėra. Reikia gerai apgalvotos priemonių visumos. Be to, jis siūlė pažvelgti ir į išsivysčiusias šalis. Iš jų tikrai yra ko pasimokyti.

„Iš tikrųjų vieno stebuklingo sprendimo nėra. Pirmiausia valstybė turėtų pasirūpinti, kad atsirastų normali transporto politika. Šiandien tokios nėra. Yra tik atskiros programos. Blogai, kad strategijos, kurioje būtų numatyti tikslai, kaip atnaujinti automobilių parką, nėra. Priemonių yra įvairių. Kitų šalių patirtis rodo, kad įtakos turi tam tikros mokestinės sistemos, susijusios su taršos mokesčiais. Jos skatintų įsigyti mažiau taršias, naujesnes transporto priemones“, - siūlė Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius.

Kitas būdas, kuris padėtų išlaipinti lietuvius iš senų automobilių, - patogi viešojo transporto sistema. Tačiau, kaip teigė pašnekovas, kol kas ir jos Lietuvoje nėra.

„Yra gerų pavyzdžių, kur valstybėse puikiai išvystyta viešojo transporto sistema. Taip išsprendžiamos problemos, susijusios su asmeninės paskirties automobilių daugėjimu. Apskritai reikia priemonių komplekso. Ir jo mes pasigendame“, - dėstė R. Knyva.

Senas automobilių parkas ne tik išmeta daugiau išmetamųjų dujų, bet ir kelia pavojų eismo saugumui. O tai didžiulė problema, nes R. Knyva sako, kad Lietuvoje veikianti automobilių techninės apžiūros sistema nėra pajėgi užtikrinti, kad gatvėse nevažinėtų pavojų keliantys automobiliai.

„Seni automobiliai kelia pavojų eismo saugumui. Supraskime tokį dalyką, kad privalomoji automobilių techninė apžiūra užtikrina, jog automobilis atitiktų minimalius reikalavimus. Tačiau yra labai daug kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs, bet jie netikrinami techninių apžiūrų metu. Seni automobiliai tikrai turi didelės neigiamos įtakos eismo saugumui“, - sakė R. Knyva.

Moterys vairuoja naujesnius automobilius

DELFI primena, dar vieno atlikto tyrimo duomenis, kuris parodė, kad lietuviai vairuoja seniausius automobilius visose trijose Baltijos valstybėse. Remiantis penkerių metų duomenimis, 2015 metais nustatyta, kad pastarųjų automobilių amžiaus vidurkis beveik 4 metais didesnis nei Estijoje ir daugiau nei 2 metais – nei Latvijoje. Visose trijose Baltijos šalyse populiariausi „Volkswagen“ ir „Audi“ markės automobiliai, rodo draudimo bendrovės BTA atliktas tyrimas.

Kaip parodė tyrimas, Lietuvos automobilių parkas nuo 2010 m. kasmet vis labiau sensta. Tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje pastebimas šalių automobilių parkų jaunėjimas, didesnis šuolis stebimas nuo 2013 m. Vidutinis automobilių amžius mūsų šalyje, anot tyrimo vykdytojų, – 16,1 m., Latvijoje – 13,8 m., o Estijoje – 12,2 m.

Taip pat pastebima, kad visose šalyse moterys vairuoja kiek naujesnius automobilius. Dailiosios lyties atstovių automobiliai yra 1-2 metais jaunesni nei vyrų. Vis tik bendras jų amžius išlieka gana solidus: Lietuvoje – apie 15,5 m., Latvijoje – 13,2 m., Estijoje – 11,8 m. Tuo tarpu, vyrų vairuojamų automobilių amžius Lietuvoje yra 16,7 m., Latvijoje – 14,4 m., Estijoje – 12,6 m.

Siūlo įvesti taršos mokestį

DELFI pakalbino autoserviso meistrą Mindaugą, kuris teigia, kad kartais žmonės atvažiuoja į servisą beviltiškai senais automobiliais ir prašo juos sutaisyti. Tačiau specialistas visuomet pasiūlo keisti automobilį į naujesnį.

„Kartą atvažiavo jaunas vyras su „Audi 80“. Jo mašina labai sena, visa surūdijusi. Jis prašė suremontuoti stabdžius, nes esą sunkiai stabdo. Kai patikrinom, tai pamatėm, kad ten stabdžių visai nėra. Pasakėm jam tą ir jis labai supyko. Bet galiausiai įtikinom, kad to automobilio taisyti jau negalima. Ne visi žmonės šitą supranta“, - kalbėjo vyras.

Jo teigimu, seni automobiliai iš tiesų kelia grėsmę. Vyras mano, kad mūsų valstybės automobilių parko amžiaus vidurkis yra tikrai per didelis. „Juk žmonės važiuodami senu automobiliu labai rizikuoja. Jie nežino, kada kas nors pradės neveikti. Todėl tikrai reikia greičiau imtis veiksmų ir pagalvoti apie automobilių taršos mokestį. Jo tikrai reikia, nes kitaip bus labai sunku lietuvius išmokyti pamėgti naujus automobilius“, - sakė meistras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (267)