Dažniausios vairuotojų klaidos
Nereikia manyti, kad automobilis gali sugesti vien tik įvažiavus į vandens telkinį ar didesnę balą. Tuomet bėda tikrai neišvengiama, tačiau kartais gedimui užtenka žymiai mažiau. Automobilių specialistai rekomenduoja vandens nenaudoti jokiose automobilio sistemose – nei aušinimo radiatoriuose, nei langų apiplovimui. Priežastis paprasta – vanduo verčia automobilio dalis rūdyti iš vidaus, be to, detalės apsineša kalkėmis.
Kaip teigia specialistai, ne toks jau retas atvejis, kai taupydami vairuotojai aušinimo sistemą užpildo vandeniu. Ypač vasarą – juk esant pliusinei temperatūrai vanduo neužšals. Vėliau, prieš žiemą juk galima ir koncentratu praskiesti vandenį.
Tačiau specialistai įspėja – tokie veiksmai gali brangiai kainuoti.
„Nesvarbu ar vasara, ar ne vasara – vandens pilti negalima. Antifrizo sudėtyje yra riebalo, kuris tepa tiek vandens pompą, tiek visą sistemą. Antifrizas atlieka ne tik aušinimo vaidmenį – jis taip pat pasižymi tepimo savybėmis. Vandens griežtai pilti negalima“, – prieš vasarą automobilininkus perspėja serviso tinklo „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas.
Situacijos nepakeis ir distiliuotas vanduo. Tiesa, tai jau geresnis variantas, nei vanduo iš čiaupo.
„Distiliuotas vanduo skirtas aušinimo koncentrato skiedimui. Distiliuotas vanduo savo sudėtyje neturi kalkių. Kalkės nusėda ant sienelių ir blogėja aušinimas, tuomet pradeda kaisti motoras. Koncentrato negalima skiesti paprastu vandeniu. Apskritai, paprasto vandens geriau niekur nepilti. Netgi į langų apiplovimo bakelį – viskas užkalkėja. Paskui žmonės stebisi, kodėl neveikia langų apipurškimas – nes užkalkėja purkštukai. Susidaro kalkės, puškimo angelė mažėja ir prastai purškia“, – sako V. Paškauskas.
Užšalimas nėra vienintelė automobiliui pražūtinga vandens savybė.
„Naudojant antifrizą aušinimo sistema nerūdija iš vidaus. Antifrizo ir užvirimo temperatūra kiek didesnė, nei paprasto vandens. Situacija panaši, kaip ir su stabdžių skysčiu. Stabdžių skystį, kaip ir antifrizą, reikia keisti kas dvejus metus. Antifrizas ir stabdžių skystis absorbuoja vandenį, drėgmę. Yra specialūs prietaisai, kurie nustato, ar stabžių skystyje yra vandens. Jei yra, tai jau reikia keisti. Stabdžių sistema taip pat gali pradėti rūdyti iš vidaus“, – sako V. Paškauskas.
Antifrizą rekomenduojama keisti kas dvejus metus, tačiau retas lietuvis šių rekomendacijų paiso.
„Labai retas atvejis, kad žmonės atvažiuotų keisti antifrizą. Antifrizą dažniausiai keičia tada, kai keičia pagrindinį diržą. Kei keiti diržą, keičiasi įtempėjai ir keičiasi vandens siurblys. Kai jį nuimi kažkiek antifrizo nubėga, tai mes rekomenduojame ir jį pasikeisti. Pagrindinį diržą rekomenduojama pasikeisti arba kas penkerius metus, arba kas 80 tūkst. km“, – sako V. Paškauskas.
Siūlo rinktis profesionalus
Kito serviso atstovas Rimas DELFI kalbėjo, kad netinkamai naudojamas vanduo iš tiesų dažnai sukelia problemų ir vairuotojų automobiliai dėl to nukenčia. Jis teigė, kad kartais taisymas brangiai kainuoja. Kaina gali siekti net kelis šimtus eurų.
„Blogiausia, kai žmonės supainioja skysčius ir supila juos visai ne ten, kur reikia. Tada automobiliui padaroma daugiausiai žalos. Tokiu atveju reikia rimto įsikišimo ir rimtų meistrų. Bet taip vadinamuose garažiukuose bet kokiu atveju nerekomenduočiau lankytis, nes ten dirbantiems žmonėms dažniausiai trūksta kvalifikacijos. Mano manymu, servise tokių gedimų taisymo kainos tikrai nėra milžiniškos. Dažniausiai apsiribojama keliasdešimčia eurų", - sakė meistras.
