Tvarką įmanoma palaikyti viso festivalio metu

Festivalių organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka pastebi akivaizdų skirtumą tarp šiuolaikinių festivalių lankytojų požiūrio į tvarką ir tų, kurie festivaliuose lankydavosi prieš keletą metų.

„Žmonių kultūra ir sąmoningumas akivaizdžiai skiriasi. Suvokiame, kad su aplinka reikia draugauti – juk kam smagu būtų eiti per šiukšlių kilimą? Aš esu buvęs užsienio didžiuosiuose festivaliuose, kur dar veiksmui rimtai neprasidėjus šiukšlių yra tiek, kad supranti botų paskirtį. Bet tai gali bandyti pateisinti masiškumu – kai susirenka 100 tūkstančių žmonių, šiukšlių irgi pagausėja“, – teigia pašnekovas.

Šiomis dienomis festivalių organizatoriui atrodo nieko sudėtingo viso festivalio metu palaikyti ir nuolat prižiūrėti tvarką.

„Nenorime šiukšlyno nei palapinių miestelyje, nei aktyviojoje zonoje, todėl tvarkome nuolat, o ne tik festivaliui pasibaigus. Visur yra šiukšlių maišų – jų nereikia ieškoti kažkur, klausinėti. Noriu pagirti ir festivaliautojus: dauguma po savęs susirenka šiukšles, nemėto vienkartinių stiklinių, indų, skardinių kur papuolė. Tai, kas vykdavo festivaliuose prieš dešimtmetį ir dabar – diena ir naktis“, – pastebi A. Barniškis-Blėka.

Įpareigoja ne tik sutartys, bet ir sąžinė

Anot jo, pokyčiams įtakos turėjo ir taromatų atsiradimas, nes žmonės greitai įprato priduoti ne tik stiklo tarą, bet ir plastikinius butelius, skardines.

„Tai patogu ir naudinga – visiems nuo to geriau. Mes festivaliuose irgi turime savotišką taromatą, tokią socialinę iniciatyvą „Grąžinti verta“. Festivalių lankytojai, priduodami plastikinę tarą, tuo pačiu paaukoja gyvūnų globai. Centas prie cento ir susidaro miela suma“, – tikina jis.

Festivalių organizatorius teigimu, mineralinio vandens buteliukai renkami ir užkulisiuose – vėliau jie taip pat grąžinami į taromatus. Anot jo, niekas nieko nebeišmeta, jei tai galima priduoti ir paversti pinigais.

Pašnekovo organizuojamas festivalis „Bliuzo naktys“ vyksta Varnių regioniniame parke, „Galapagai“ – Zaraso ežero saloje, kurios gamta taip pat yra unikali.

„Savaime suprantama, kad negalime vadovautis posakiu „Po manęs nors ir tvanas“. Esame įpareigoti ne tik sutarčių, bet ir sąžinės. Mūsų komandoje dirba ir tokie žmonės, kurie pradėjo nuo savanorystės, nuo paprasčiausios užduoties – rinkti šiukšles. Iki šiol nė vienas nepraeis pro numestą šiukšlę abejingai“, – aiškina jis.

A. Barniškis-Blėka prisimena, jog ne kartą festivalių organizatorių komanda yra gavusi vietos valdžios skirtų padėkos raštų, skelbiančių, jog įvykę festivaliai yra tvarkingiausi.

„Malonu, kad įvertina. Festivalio organizatoriai atsako ne tik už žmonių saugumą, bendrąją tvarką, bet ir už aplinkos tvarkingumą. Tai yra taisyklė, neturinti jokių žvaigždučių ar papildomų sąlygų. Tai yra gyvenimas, kokį gyvename visada“, – tikina festivalių organizatorius.

Priduodama tara virsta auka beglobiams gyvūnams

Užstato sistema galima naudotis ir didžiausiuose vasaros festivaliuose. Juose laukia smagi socialinė akcija - mesdami gėrimų tarą į specialių taromatą pramogautojai gali ne tik sutvarkyti savo aplinką, bet ir padėti gyvūnų globos organizacijai „Tautmilės prieglauda“.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinio direktoriaus Gintaro Varno teigimu, USAD atstovai – „Grąžinti verta“ komanda – šiemet dalyvauja šešiuose festivaliuose. Anot jo, festivalių programoje šiemet atsirado tokie renginiai kaip „Bliuzo naktys“, „Vyšnių festivalis“, „Galapagai“, „Karklė“, „Granatos“ ir „Laivės piknikas“.

Liepą vykusiuose festivaliuose jau surinkta daugiau nei 7 tūkst. pakuočių arba 700 Eur. Tikimasi, kad pasibaigus festivalių maratonui iš viso bus surinkta daugiau nei 15 tūkst. skardinių ir buteliukų, arba 1500 Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)