Centai taros užstatui lietuviams šventi: nepraleidžia progos pataupyti

 (37)
Taros užstato sistema mūsų šalyje pradėjo veikti kiek daugiau nei prieš metus – šiandien galime matyti akivaizdžius šio pokyčio rezultatus. Skaičiuojama, jog į taromatus nesugrįžta 12 proc. pakuočių – didžioji dauguma šalies gyventojų nepraleidžia progos susigrąžinti užstatą.
Pinigai
© DELFI / Andrius Ufartas

Efektyvumas apskaičiuojamas surenkamų butelių vienetų tikslumu

Skaičiuojama, jog per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 mln. stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 tūkst. tonų, o tai yra net 200 tonų daugiau negu sveria Eifelio bokštas.

Daugiausiai gėrimų pakuočių buvo grąžinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 56, 31 ir 16 mln. vienetų taros. Nors didžiuosiuose miestuose grąžinama beveik 40 proc. visų pakuočių, tačiau aktyvumu išsiskiria ir Palangos, Druskininkų bei Birštono savivaldybės. Apie 88 proc. visų pakuočių sugrįžta į taromatus.

USAD generalinis direktorius pastebi, jog užstato sistema mūsų šalyje pasiteisino. „Šiemet išsikėlėme tikslą surinkti ir sutvarkyti 90 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių. Tokį efektyvumą užstato sistemos pasiekia šalyse, kuriose jau veikia ištisus dešimtmečius, pavyzdžiui, Estijoje arba Skandinavijos šalyse. Mūsų prognozės pasitvirtino – kol kas pakuočių surenkama tiek, kiek ir planuota“, – pažymi USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Aktyviausiai šalies gyventojai grąžina plastiko buteliukus. Jų per pirmuosius šešis mėnesius jau priduota 158 mln., arba beveik 5300 tonų. Antroje vietoje rikiuojasi metalinės pakuotės, kurių surinkta per 88 milijonus vienetų. Taip pat grąžinta daugiau nei 12 milijonų stiklinių butelių.

Kadangi kiekviena sistemoje dalyvaujanti pakuotė yra pažymėta, buteliuko ir skardinės tikslumu žinoma, kiek ir kokių pakuočių buvo išleista į rinką, ir kiek jų buvo sugrąžinta. Pasak USAD vadovo, tai leidžia stebėti pakuočių grąžinimo tendencijas, tobulinti sistemą ir ieškoti būdų, kad ji taptų dar efektyvesnė.

Taromatas
Taromatas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Didelį dėmesį skiriame gėrimų gamintojų ir importuotojų, turinčių pasirūpinti savo pakuočių sutvarkymu, informavimui apie sistemos veiklą ir jos finansinius rezultatus. Būtent atsakingų gamintojų dėka turime tokią pažangią ir skaidrią sistemą, kuria galime pagrįstai didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako G. Varnas.

Įžvelgia aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį efektyvumą

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus specialistės Saulės Deveikytės teigimu, taromatai Lietuvoje atsirado kaip viena iš priemonių siekiant įgyvendinti Aplinkos ministerijos inicijuotą privalomo užstato už daugkartines ir vienkartines pakuotes sistemą – vartotojas, pirkdamas prekę, papildomai sumoka nustatytą užstatą, kuris vartotojui grąžinamas, kai jis grąžina panaudotą daugkartinę pakuotę ar vienkartinės pakuotės atlieką.

„Užstato sistema skatina ne tik tinkamai atsikratyti savo atliekomis, bet ir pasirūpinti neatsakingų vartotojų netinkamoje vietoje išmestomis atliekomis. Daugkartines pakuotes ar vienkartinės pakuotės atliekas surinkę gyventojai gauna užstato dydį už kiekvieną atneštą vienetą“, – aiškina S. Deveikytė.

Taromatas nėra privaloma užstato sistemos priemonė, bet atsižvelgiant į tai, kad užstato sistema Lietuvoje taikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. gėrimų rūšių pakuotėms ir į tai, kad vartotojai aktyviai dalyvauja šioje sistemoje, automatizuotomis surinkimo priemonėmis užtikrinamas sistemos aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis efektyvumas.

Specialistė pabrėžia, jog privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema turėtų būti ir yra tik papildoma priemonė perdirbti tinkamoms pakuočių atliekoms surinkti.

„Vadovaujantis ilgamete kitų šalių patirtimi, efektyviausia pakuočių atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir mesti jas į specialius rūšiavimo konteinerius, maišus ar kitas rūšiavimo priemones. Užtikrinti antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams privalo savivaldybė“, – aiškina pašnekovė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Taromato anatomija

Gamintojai nusprendė tausoti aplinką: atskleidė, kaip ekologija padeda sutaupyti (3)

Pastaruoju metu vis dažniau įvairiose įmonėse pritaikomi ekologiniai sprendimai. Gamyboje pradedama naudoti energija iš atsinaujinančių šaltinių, mažinamas energetinių resursų sunaudojimas – šių ir kitų aplinką tausojančių sprendimų priėmimas aktualus kiekvienai aplinkosaugai neabejingai įmonei.

Papasakojo, kaip per dešimtmetį pasikeitė festivalių dalyviai (6)

Vasara – daugybę žmonių suburiančių festivalių metas. Galima tikėtis, kad keletą dienų festivalio teritorijoje praleidžianti žmonių minia palieka tokią aplinką, tarsi pro ją būtų praūžęs uraganas, tačiau festivalių organizatorius patikina, jog prieš dešimtmetį buvo žymiai blogiau.

Atskleidė, ką galvoja apie taromatus: jie visiškai pakeitė kasdienius įpročius (51)

Vis daugiau iniciatyvų gimsta dėl ekologijos, skatindamos visų žmonių įsitraukimą ir sąmoningumą. Neseniai mūsų šalyje įvesta nauja taros surinkimo sistema, prie kurios jau spėjome priprasti. Ja džiaugiasi ir žinomi Lietuvos žmonės.

Auga tvarkingesnė karta: ragina apie aplinkosaugą kalbėti nuo mažens (9)

Privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema mūsų šalyje pradėjo veikti prieš maždaug metus laiko – prie šio pokyčio dauguma jau spėjo priprasti. Teigiama, jog apie 90 proc. išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių sugrįžta ir yra perdirbamos. Tiesa, būtų galima pasigirti ir dar didesniais skaičiais, jei ugdytume savo sąmoningumą ir toliau.

Pasaulį išnaršiusių keliautojų verdiktas: kitos šalys turėtų mokytis iš Lietuvos (87)

Keliaudami po pasaulį ne tik parsinešame daugybę įspūdžių ir naujos patirties džiaugsmo, bet taip pat ir galime palyginti savo gimtąjį kraštą su neseniai atrastomis vietovėmis. Pavyzdžiui, keliautojai pastebi, kad esame tokia tvarkinga tauta, jog kai kurioms šalims būtų galima to iš mūsų pasimokyti. Vis dėlto, turime ko pasimokyti ir mes.