Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje, sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus pasakojo, kurioms sportinėms veikloms neužtenka vien gerų norų.

„Pagal rekomendacijas yra teigiama, kad žmogui per savaitę reikia triskart po 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio. Aerobinė veikla gali būti suskirstyta į 4 didžiąsias grupes. Pirmajai priklauso ėjimas, važiavimas dviračiu, lėti šokiai, mankšta vandenyje. Ši veikla tinka visiems suaugusiems ir jai nereikia fizinio pasirengimo ar įgūdžių“, - DELFI konferencijoje pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje, sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

Kęstutis Linkus
Antroji, B grupė – tai sunkūs ištvermę lavinantys pratimai, kurių atlikimui reikalingi minimalūs įgūdžiai. Pavyzdžiui, bėgimas, irklavimas, aerobika, dviračių ar elipterio treniruotės, greiti šokiai. Svarbu žinoti, kad šioms veikloms suaugęs žmogus turi reguliariai sportuoti, o jų fizinis pajėgumas turėtų būti vidutinis arba didesnis.

Trečiojoje grupėje yra veiklos, kurioms jau reikia įgūdžių. Gydytojas paminėjo plaukimą, slidinėjimą, čiuožimą. Na, o paskutinėje D kategorijoje atsidūrė rekreacinis/laisvalaikio sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, kalnų slidinėjimas, raketinės sporto šakos.

„Man tenka matyti, kad žmonės, nepasiekiantys vidutinio fizinio pasirengimo lygio, pradeda bėgioti ir padidina traumų riziką. Arba, ateina žmogus, žaidžiantis tenisą, kuriam skauda peties sąnarį. Klausiu, kiek dažnai jis sportuoja. Sako, du kartus, o likusią savaitę – daugiau nieko. Anksčiau ar vėliau įvyksta trauma ir čia tik laiko klausimas“, - pabrėžė specialistas.

Siekiant pagerinti organizmo aerobinį pajgumą svarbūs veiksniai yra pratimo atlikimo intensyvumas ir dažnumas, trukmė, taip pat krūvio specifiškumas (ištvermės, jėgos ar greitumo). Nepakankamas treniruotės krūvis arba per ilgas atsigavimas gali neduoti progreso arba duoti neigiamą rezultatą, o per didelis treniruotės krūvis ir per trumpas atsigavimas gali sukelti persitreniravimą bei padidinti traumų tikimybę.

Tęsdamas apie peties traumas gydytojas vardijo dažniausias skausmo priežastis. Tai – rotatorių manžetės uždegimas, sąnario išnirimas, sąnario nestabilumas bei raumeninis disbalansas, mentės diskinezė, iradijuojantis skausmas iš kaklinės stuburo dalies.

„Profilaktika prasideda nuo mentės stabilizacijos pratimų“, - pabrėžė K. Linkus.

Gydytojo teigimu, norint išvengti klubo sąnario bėdų, reikia rūpintis ir sėdmeniniais raumenimis.

„Klubo sąnarys yra vienas didžiausių ir jį veikiančios jėgos yra pakankamai didelės. Prie klubo sąnario išorinių bumbulų tvirtinasi labai daug sėdmeninių raumenų. Jei jie neatlieka savo vaidmens arba būna pertempti, gali prasidėti uždegimas tepaliniuose maišeliuose, o tai sukelia skausmą“, - aiškino sporto traumų gydytojas.

Daugiau apie didžiausias traumas ir kaip jų išvengti – vaizdo reportaže.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)