Vertinga paslauga: keli mygtukų paspaudimai ir sužinosite, ko neišmokote per lietuvių kalbos pamokas

 (27)
Norint taisyklingai rašyti ir kalbėti gali iškilti ne vienas klausimas. Vis dėlto ne kiekvienas žino, kur ieškoti atsakymų formuluojant kad ir paprastą sakinį. Kaip tik todėl sukurta patogi elektroninė paslauga, kuri turėtų daugeliui padėti.
Telefonas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Labai daug naudingos informacijos galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų banke. Ši elektroninė paslauga pasiekiama internetu ir yra nemokama.

„Kalbos komisijos Konsultacijų bankas – tai kalbos patarimų bankas, į kurį traukiami visuomenei aktualūs leksikos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, kirčiavimo, tarties, skyrybos, rašybos ir kiti kalbos vartojimo klausimai“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.

Skaičiuojama, kad šiuo metu banke yra per 12 tūkst. įrašų. Paslauga teikiama nuo 2003 m.

Konsultacijų bankas yra sukurtas iš sukauptų žodinių ir elektroninių konsultacijų medžiagos.

Konsultuoja ir intrenetu

Įdomu tai, kad nors didelė dalis informacijos yra pasiekiama internetu, neradus atsakymo į rūpimą klausimą galima jį užduoti internetu ar telefonu.

„Iš kitų elektroninių bazių Konsultacijų bankas išsiskiria tuo, kad neradus atsakymo į rūpimą klausimą, banke galima ir klausti, parašyti klausimą specialiame lange. Konsultantų atsakymas išsiunčiamas klausėjo nurodytu elektroninio pašto adresu“, - teigė A. Dvylytė.

Su šiomis užklausomis dirba specialiai įsteigta Kalbos konsultacijų grupė, nes Lietuvos nepriklausomybės metais kalbinių konsultacijų poreikis ir srautas labai išaugo.

Ir nors, pasak A. Dvylytės, vienas veiksmingiausių būdų dideliam kalbinės informacijos poreikiui patenkinti yra elektroninės duomenų bazės, pavyzdžiui, terminų bankai ar standartų bazės, per mėnesį Konsultacijų banke gaunama nuo 900 iki 1300 užklausų.

„Konsultacijų grupės konsultantai taip pat konsultuoja ir telefonu, per mėnesį gaunama nuo 1500 iki 2000 žodinių klausimų. Taigi per mėnesį iš viso atsakoma daugiau nei į 3 tūkstančius klausimų“, - vardijo ji.

Paklausta, kokiais klausimais gyventojai internetu dažniausiai kreipiasi į kalbos specialistus, pašnekovė sako, kad užklausų įvairovė yra didžiulė.

„Žmonės klausia ir ieško informacijos įvairiais kalbos klausimas, daugiausia domimasi leksikos, ar vartotini skoliniai, ar tinkama žodžių reikšmė, sintaksės, ar taisyklingai pavartoti linksniai, prielinksniai, dalyviai, rašybos, ar įvairūs junginiai, pavadinimai rašomi iš didžiųjų raidžių, kada rašomos kabutės, klausimais, taip pat aktualūs svetimvardžių, tiek vietovardžių, tiek asmenvardžių, gramatinimo ir adaptavimo klausimai“, - vardijo A. Dvylytė.

Dažniausiai internete informacijos apie taisyklingas kalbos vartojimo formas ieško su kalba dirbančių profesijų atstovai.

„Konsultacijų banku dažniausiai naudojasi redaktoriai, stilistai, valstybinių įstaigų darbuotojai, kurie rašo dokumentus, vertėjai, žurnalistai, dėstytojai, dažnai informacijos ieško ir konsultuojasi Europos Sąjungos institucijose dirbantys vertėjai ir redaktoriai“, - vardijo A. Dvylytė.

Visgi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su klausimais kreipiasi ir kitos gyventojų grupės, pavyzdžiui, dėstytojai ar studentai.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Suprasti internetą

Patikrinta investicija į žmones: sutaupo ir pinigų, ir laiko

Tai, kad mažesnių miestelių gyventojai rečiau naudojasi el. paslaugomis – nėra jokia paslaptis. Žmonėms trūksta ne tik žinių, kur ir kokiu klausimu jie turi teisę kreiptis, bet ir įgūdžių, tad specialistai pastebi, kad jie dažniau linkę ateiti į tam tikras institucijas ir konsultuotis gyvai.

Valstybė visiems atvėrė kortas: siūlo daugiau laisvai prieinamų duomenų (6)

Įvairios institucijos sukaupia daugybę informacijos, prieinamos tik siauram žmonių ratui, tačiau galinčios praversti ir visuomenei. Pastaruoju metu stengiamasi, jog šie duomenys taptų atviri ir lengvai pasiekiami kiekvienam. Tiesioginės DELFI konferencijos metu svečiai paaiškino, kaip pasiekiami atviri duomenys ir kam jie gali praversti.

E. registracija į sostinės darželius: ką reikia žinoti (4)

Norintys savo vaikus šiemet išleisti į darželius turėtų elektroniniu būdu stoti į eilę darželiui gauti iki balandžio pabaigos. Po to to vaikai pagal prioritetus gaus vieną ar kitą vietą, tačiau ką dar reikėtų žinoti?

Jau aišku, kada popierinius receptus pakeis elektroniniai: kaip veiks sistema (129)

Vis daugiau paslaugų persikeliant į internetą, permainos jau kurį laiką planuojamos ir sveikatos apsaugos srityje. Nuo 2018 metų ketinama visiškai pereiti prie elektroninių receptų, kas reikštų, jog Lietuvoje beveik nebeliktų popierinių receptų.

Būdas, kaip sužinoti, ar sklypo gelmėse nėra žemės turtų (30)

Statantiems namą gali praversti Lietuvos geologijos tarnybos turimi duomenys: internetu galima sužinoti, kur slypi vandeningas sluoksnis, reikalingas šuliniui įrengti, kur galima gręžti norint įrengti šilumos siurblius.