Bent pusė lietuvių reikalus tvarko internete
Kaip teigia pašnekovas, didžioji Lietuvos gyventojų ir įmonių dalis naudoja informacijos ir ryšių technologijas savo kasdieninėje veikloje, taip didindamos savo veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Vis daugiau namų ūkių turi prieigą prie interneto, vis didesnė gyventojų dalis reguliariai naudojasi internetu, įmonių veikla neįsivaizduojama be interneto ir kitų informacijos bei ryšių technologijų naudojimo. Todėl tampa efektyvu viešąsias paslaugas perkelti į internetą.
Portale www.epaslaugos.lt jau pateikiama daugiau kaip 650 viešųjų ir administracinių el. paslaugų nuo pajamų mokesčio deklaravimo iki darbo paieškų Darbo biržos tinklalapyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. viešosiomis el. paslaugomis naudojosi 45 procentai Lietuvos gyventojų. Bent kartą per metus jomis pasinaudojo 60 procentų 16–74 metų amžiaus interneto naudotojų.
Video reportažą apie elektronines paslaugas galite peržiūrėti ČIA.
Per paskutinius trejus metus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas išaugo trečdaliu. Kaip aiškina P. Jakavonis, aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi jauni žmonės, mažiausiai - vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai buvo naudojama informacija iš valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių, šią informaciją naudojo pusė Lietuvos gyventojų, oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė trečdalis Lietuvos gyventojų.
Elektroninės paslaugos populiarėja sparčiausiai ES
Tyrimas buvo atliktas 34 Europos valstybėse. Jame buvo vertinami tokie rodikliai: el. valdžios paslaugų orientacija į vartotoją, skaidrumas, tarpvalstybinis judrumas ir įgyvendinimo priemonės. Lietuva priskirta progresyviai e. paslaugas teikiančių šalių grupei (kartu su Vokietija, Austrija, Švedija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Latvija, Estija, Islandija, Belgija ir Nyderlandais).
E-valdžios paslaugų orientacija į vartotoją Lietuvoje įvertinta 84 proc. (ES vidurkis 77 proc.), skaidrumas siekia 79 proc. (ES vidurkis - 55 proc.), įgyvendinimo priemonės – 76 proc. (ES vidurkis - 54 proc.). Vienintelis rodiklis, į kurį Lietuva turėtų labiau atkreipti dėmesį, – tai tarpvalstybinis judrumas, kuris pasiekė 49 proc. (ES vidurkis - 55 proc.).
Į policiją internetu kreipiasi nedaugelis
Populiariausia Lietuvoje - pajamų mokesčio deklaravimo paslauga. 2016 m. apklausa rodo, kad ja naudojosi 20 proc. gyventojų.
Nemaža dalis gyventojų, pasak P. Jakavonio, naudojosi socialinės apsaugos pašalpų paslaugomis (14 proc.), su asmens dokumentais susijusiomis paslaugomis (12 proc.), su sveikata susijusiomis paslaugomis – ieškojo informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse, registravosi pas sveikatos priežiūros specialistą (12 proc.), ieškojo darbo skelbimų Darbo biržos tinklalapyje (11 proc.).
Tokiomis paslaugomis kaip leidimų statyboms prašymų teikimas, pareiškimų policijai internetu teikimas naudojosi mažiau Lietuvos gyventojų. P. Jakavonis mano, kad šiomis paslaugomis mažiau naudojamasi dėl jų pobūdžio, jos nėra susijusios su periodiškais gyvenimo įvykiais ar įprastos didžiajai daliai gyventojų.
Sutaupo laiko ir išteklių
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, kuriant el. paslaugas siekiama, kad būtų pagerintas asmenų aptarnavimas, viešųjų ir administracinių paslaugų kokybė ir efektyvumas, padidintas priimamų sprendimų skaidrumas, o tai leidžia mažinti korupcijos pasireiškimo riziką. El. paslaugų kūrimas neišvengiamai susijęs ir su paslaugų procesų optimizavimu, tipinių procedūrų sukūrimu ir jų automatizavimu.
Be to, kuo daugiau asmenų naudojasi el. paslaugomis, tuo mažiau jų lankosi įvairiose institucijose ir įstaigose. Todėl mažėja gyventojų aptarnavimui skirtų darbo vietų institucijose ir įstaigose, tuo pačiu mažėja asmenų aptarnavimo kaštai. P. Jakavonis priduria, kad ir informacinių sistemų eksploatavimas ir priežiūra taip pat reikalauja kaštų, tačiau svarbiausia - patogus ir kokybiškas asmenų aptarnavimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.
Lietuviai internetinėmis paslaugomis pasitiki
P. Jakavonis DELFI informuoja, kad dauguma Lietuvos gyventojų pasitiki bendravimo elektroniniu būdu su viešojo sektoriaus institucijoms saugumu. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. duomenimis, 68 proc. apsilankiusių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, elektroninio bendravimo saugumu pasitiki, t. y. visiškai pasitiki (23 proc.) arba greičiau pasitiki (45 proc.). Bendravimo su viešosiomis institucijomis elektroninėje erdvėje saugumu greičiau nepasitiki tik 3 proc. Vėlgi lyginant su praėjusių metų tyrimu, matomas žymus nepasitikėjimo sumažėjimas (7 proc. punktais).
Planuose – sudėtinės elektroninės paslaugos
Kaip teigė P. Jakavonis, 2014 – 2020 m. yra planuojama kurti administracines el. paslaugas, kurios atskiras viešojo administravimo elektronines paslaugas apjungs į vientisus elektroninių paslaugų procesus pagal atitinkamus asmenų gyvenimo įvykius. Taip pat ketinama kurti sudėtines el. paslaugas pagal Susisiekimo ministerijos sudarytą ir patvirtintą prioritetinių sudėtinių elektroninių paslaugų pagal gyvenimo įvykius sąrašą.
Verta paminėti, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios elektroninės paslaugos sukurtos panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
