Padėjo anūkė
El. knygas išbando ne tik jaunimas. Štai senjorė Kazimiera šiemet taip pat nutarė perskaityti tokią knygą. Tai jai buvo paskata išmokti naudotis internetu.
„Mano anūkė jau kurį laiką skaito tokias knygas ir aš užsinorėjau. Aš nemėgstu atsilikti nuo technologijų. Ir nusprendžiau išmokti dirbti kompiuteriu ir internetu. Prireikė kelių mėnesių. Viskas labai paprasta. Ir dabar jau skaitau elektronines knygas. Galiu save anūkės dėka vadinti modernia močiute", - sako moteris.
Klasėje skaityti išmoko paskutinė
„Savo klasėje buvau turbūt viena paskutinių, išmokusių skaityti. Mama buvo įsitikinusi, kad to manęs išmokyti turi mokykloje, o pradinių klasių mokytoja, žinoma, neturėjo laiko su manimi dirbti individualiai, kai išmokyti skaityti turėjo ne vieną mokinį“, – prisiminimais dalinasi studentė Karina Apatova. Tuo metu, dar net negalėjusi pagalvoti, kokia stipri draugystė jos laukia su knygomis, galiausiai mergina išmoko skaityti.
Tai užtruko maždaug porą pirmoje klasėje praleistų mėnesių, po kurių animacinius filmus pakeitė knygos, su kuriomis K. Apatova leisdavo visą savo laiką. „Žinoma, paaugusi nebeturėjau tiek laiko užsukti į biblioteką bei atsirado kitų išlaidų – knygoms neturėjau nei laiko, nei pinigų. Tačiau atsiminusi, kokią didelę mano gyvenimo dalį knygos užėmė vaikystėje, stengiausi atrasti joms kuo daugiau laiko. Širdis saldavo, kai prisėsdavau prie kokios nors naujos įdomios knygos“, – prisimena pašnekovė.
Tuo metu mergina nusprendė, kad nori įsigyti elektroninę skaityklę. „Nors kiti knygų graužikai šūkavo, jog šios niekuomet nepakeis tikros, popierinės knygos, aš nebuvau tokia kategoriška. Turėjau tradiciją – kiekvieną vasarą iš naujo perskaityti savo numylėtą ,,Harį Poterį" ir puikiai atsiminiau, kaip važiuodama atostogauti į užsienį tempiau pačią sunkiausią, penktąją šios serijos knygą. Įsivaizdavau, kaip patogu būtų buvę, jei paprasčiausiai būčiau turėjusi skaityklę, kuri neužimtų daug vietos ir palyginimai palengvintų mano nešulį“, – teigia K. Apatova.
Draugų dovanota skaityklė sudužo iškart
Mergina suvokė, kad skaityklėje tilptų net ne viena, o šimtai knygų, ir, panorusi perskaityti kokią nors kitą, galėtų tai padaryti paspaudusi kelis mygtukus. „Artėjant mano aštuonioliktajam gimtadieniui jau žinojau, ko paprašysiu savo draugų – el. skaityklės, kuri man suteiktų galimybę skaityti bet kur ir bet kada. Tiesa, padariau klaidą ir parinkau pačią paprasčiausią ir ne itin geros kokybės, tad vos kartą nusinešusi ją į paplūdimį sugebėjau ją sudaužyti“, – prisimena mergina.
K. Apatova prisipažįsta, jog net ir po to žinojo, kad tuo draugystė su skaityklėmis nesibaigs. „Nors ir buvo liūdna, kad netekau draugų dovanos, neketinau gedėti amžinai ir netrukus nusipirkau naują, šį kartą kokybišką el. skaityklę, kuria atsidžiaugti negaliu iki šiol. Ją nešioti rankinėje man yra taip pat įprasta, kaip ir mobilųjį telefoną, dėl jos bet kuriuo nuobodžiu momentu, pavyzdžiui, kai važiuoju troleibusu, galiu prasmingai leisti laiką“, – pasakoja pašnekovė.
Merginos teigimu, niekas nepakeis tikros knygos kvapo, tačiau skaityklę gali vadinti vienu iš geriausių savo pirkinių.
Paskatino išmokti naudotis internetu
O štai studijas šiemet baigusi Virginija džiaugiasi, kad elektroninėmis knygomis naudotis labai paprasta, tereikia gebėti naudotis internetu ir turėti elementarius kompiuterinio raštingumo įgūdžius.
Moteris sakė elektronines knygas skaitanti jau seniai. O jos mamai el. knygos suteikė papildomos motyvacijos išmokti dirbti kompiuteriu ir naudotis internetu, nes jos sena svajonė buvo skaityti el. knygas. Kad svajonė išsipildytų, moteriai reikėjo išmokti naudojimosi internetu. Čia jai padėjo Virginija. Moteris pastebėjo, kad mama buvo uoli mokinė ir visko labai greitai išmoko. Todėl netrukus jau be niekieno pagalbos pradėjo skaityti el. knygas. Pašnekovė džiaugėsi, kad tai mamai buvo puiki motyvacija išmokti to, kam anksčiau nesiryžo.
DELFI primena, kad norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.
Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
Naujovę pasitiko išskėstomis rankomis
Pasak „Milžino“ knygyno vadovo Dainiaus Blyno, pirmosios lietuviškų el. knygų parduotuvės internete atsirado apie 2010 m., o po poros metų tokiomis knygomis prekiauti pradėjo dauguma internete popierines knygas parduodančių knygynų Lietuvoje.
Visai neseniai, dar praėjusiais 2015 m., išleista ir pirmoji lietuviškų el. knygų skaityklė „Milžinas“. „Tokia evoliucija buvo ir užsienyje, pradėta prekiauti el. knygomis apie 1990 m., o 2007 m. išleista pirmoji el. knygų skaityklė. Iki skaityklių išleidimo, el. knygų pirkėjai turėdavo patys susirasti ir prisitaikyti programinę įrangą, kuri leisdavo skaityti nupirktą knygą“, – pasakoja D. Blynas.
Pasak knygyno vadovo, pirmosios žmonių reakcijos Lietuvoje į pasirodžiusią naujovę buvo labai pozityvios – pirkėjai jau buvo susipažinę su el. knygomis užsienyje ir norėjo analogiškų patogumų savoje šalyje. Deja, Lietuvoje el. knygas galėjo naudoti tik mokantys skaityti angliškai – nors el. knygos jau buvo ir lietuvių kalba, bet anglų kalbos mokėjimo reikėjo programinės įrangos naudojimo supratimui.
Tuo metu el. knygų skaitymas reikalavo ir daugiau gabumų – šiuo malonumu galėjo džiaugtis kompiuterių technologijomis įgudę naudotis vartotojai, nes reikėjo naudoti angliškas programas ir žinoti, kaip jas susikonfigūruoti, įsikelti failus ir t.t. Dabar naudojimas labai paprastas ir patogus.
Knyga pasiekiama bet kur ir bet kada
Pasak D. Blyno, kiti žmonės skundėsi el. knygų nepatogumu, nes buvo neaišku, ką daryti su gautu knygos failu, kaip jį atsidaryti, kaip įsikelti į skaitymo įrenginį. „Mes 2015 m. išleidome „Milžino” skaityklę, kad palengvintume el. knygų skaitymą – skaityklės programėlę duodame nemokamai, o el. knygos automatiškai įkeliamos į pirkėjo skaityklę. Po „Milžino” starto praėjo 11 mėn. ir matome sumažėjusį klausimų, kaip skaityti el. knygas skaičių“, – tikina knygyno vadovas.
D. Blynas pastebi, kad popierinė knyga yra labai patogi, bet jų dažnai negalima su savimi nešiotis – į atostogas gali pasiimti tik kelias, o kasdienėje kelionėje į darbą net ir vienai knygai pritrūksta vietos rankinėje.
„Šiuo atveju el. knygos patogesnės, nes išmanųjį telefoną visada turi su savimi, o didesni išmaniųjų ekranai yra patogūs skaitymui. Be to, kartais gali norėti nusipirkti knygą, kai knygynai yra uždaryti arba jų nėra šalia – el. knygų knygynai dirba visada ir pirkėjas ją gauna iškart, laukti visiškai nereikia“, – privalumus įžvelgia knygyno vadovas.
Suteikiama galimybė prenumeruoti
D. Blynas pabrėžia ir dar vieną el. knygų naujovę – tai prenumerata, kai už vieną mokestį galima skaityti kiek nori knygų papildomai nieko nemokant. Knygyno vadovas atkreipia dėmesį į tai, jog popierinėse knygose to nėra ir negali būti.
Pašnekovas įžvelgia naują tendenciją – populiarios knygos sulaukia didesnio susidomėjimo el. formate šiais metais nei praėjusiais.
„Pavyzdžiui, tokios knygos kaip „Grėjus” iš „Penkiasdešimties pilkų atspalvių” atveju matome, kad daugiau nei 15 proc. šios knygos skaitytojų renkasi el. knygos formatą. Kito žanro, bet ne mažiau populiarios dokumentinės R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai” el. knygą rinkosi apie 10 proc. skaitytojų. Jei lygintume su 2015 m., populiarias knygas el. formatu rinkdavosi apie 3-5 proc. skaitytojų“, – teigia D. Blynas.
Šiuo metu susidomėjimas aprimęs
Interneto knygyno KNYGOS.lt vadovė Kamilė Paulikienė pastebi, jog šiandien el. knygų vartojimo augimas yra aprimęs ir kinta nežymiai lyginant su ankstesniu susidomėjimo augimu. „Labai panašios tendencijos jau anksčiau buvo pradėtos pastebėti užsienyje, tad nesame nieko išskirtiniai. Pradžioje, natūralu, kad elektroninių knygų pardavimai augo pastebimai, tačiau 2015 m. buvo galima matyti augimo lėtėjimą ar net sustojimą“, – tikina K. Paulikienė.
Šiems ir ateinantiems metams kitokių prognozių vadovė žadėti negali. K. Paulikienė teigia kol kas nematanti ženklų, kodėl situacija galėtų žymiai pasikeisti ir el. knygų vartojimas pradėtų pastebimiau augti.
Vadovė pastebi, kad tarp el. knygų perkamiausios yra mažesnę išliekamąją vertę turinčios knygos, o taip pat ir lengvo turinio romanai.
