„Be to, pirmiausia reikia pasirūpinti bevielio tinklo saugumu namie, nes yra žmonių, kurie bevielį tinklą naudoja be slaptažodžių, dėl ko kyla dar didesnė grėsmė“, – pabrėžia jis.
– Kalbant apie internetą, jo pasiekiamumą ir bevielį ryšį, Lietuvos vardas dažnai minimas kaip pažangios šalies. Kaip būtų galima įvertinti mūsų šalies inovatyvumą šioje srityje?
– Lietuva pagal interneto ryšio prieinamumą ir interneto greičio galimybes tikrai viena pirmaujančių pasaulyje. Nuvažiavę kažkur kitur, dažnai lietuviai patys nustemba, kad namie yra geriau nei užsienyje. Bet kartu čia prisideda daugelis dalykų. Pavyzdžiui, interneto tiekėjai, įvedę internetą, žmonėms dažniausiai suteikia bevielį maršruto parinktuvą, Wi-Fi prieigą, kad prie interneto galėtų prisijungti iš karto daug įrenginių: kompiuteris, telefonas, planšetinis kompiuteris, televizorius. Tačiau, kuo daugiau įrenginių, tuo interneto greitis namie lėtėja.
– Bevielis internetas suteikia galimybę prisijungti prie tinklo bet kur. Bet, kaip ir daugelyje sričių, kyla ir pavojų. Kokie jie?
– Lietuvoje nemažai kavinių, degalinių turi bevielio ryšio stoteles, kad būtų galima prisijungti prie interneto. Tačiau tos stotelės yra be slaptažodžių, vadinasi, duomenys, kurie keliauja iš mūsų telefonų, kompiuterių, yra arba nekoduoti, arba silpnai koduoti. Tai reiškia, kad kažkas, sėdintis šalia, tuos duomenis gali stebėti. Todėl jungiantis prie viešų tinklų geriau nesijungti prie banko sąskaitų ir pan.
– Ar Lietuvoje yra buvę tokių atvejų?
– Konkrečių faktų negaliu pasakyti, bet manau, kad tokių atvejų turėtų būti buvę. Pavyzdžiui, programišiai pabando pasižiūrėti vien dėl įdomumo. Tai nereiškia, kad jie tuos duomenis panaudos blogiems tikslams, bet reikia būti atsargiems. Be to, pirmiausia reikia pasirūpinti bevielio tinklo saugumu namie, nes yra žmonių, kurie bevielį tinklą naudoja be slaptažodžių, dėl ko kyla dar didesnė grėsmė.
