Ko trūksta, kad gyvenantys kaime sėstų prie kompiuterio?

Tyrimų ir apklausų rezultatai vieningai parodo, kad mažų miestelių gyventojai internetu ir el. paslaugomis naudojasi kol kas rečiau nei didmiesčių. Tačiau kokia yra to priežastis ir ko reikia, kad ši situacija pasikeistų?

Baimė lemia kompiuterinį neraštingumą

Pirmiausia, mažą el. paslaugų naudojimą gali lemti baimė. Anot psichologo L. Slušnio, žmonės, ypač gyvenantys kaime, nemoka naudotis kompiuteriu, nes bijo pabandyti. Juos sukaustę mitai ir baimė, kad vos tik prisilietus prie kompiuterio ar išmaniojo telefono, įvyks katastrofa, suges visi elektriniai prietaisai.

Tačiau psichologas mato ir kitą priežastį. Mažų miestelių ir kaimų gyventojai galbūt nejaučia poreikio naudotis internetu ar el. paslaugomis. Jiems gali atrodyti, kad jų paprasčiausiai nereikia.

Todėl labai svarbu, kad šalia būtų biblioteka su geru interneto ryšiu, kur žmonės galėtų išmokti naudotis internetu ir pabandytų pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis. Taip kaimiškų vietovių gyventojai supras, kad el. paslaugos iš tiesų gali palengvinti gyvenimą.

Dažnas nejaučia motyvacijos

Dar viena problema, kodėl kaimelių gyventojai stokoja kompiuterinio raštingumo, yra jų amžius. Dažnas vyresnis žmogus kartoja frazę „kam man to reikia“ ir net nesistengia naudotis kompiuteriu, o ką jau kalbėti apie el. paslaugas ir internetą.

„Problema yra menka savivertė, savęs nuvertinimas, kad internetas ir kompiuteriniai tinklai yra tik jaunimo išmislas. Savęs nuvertinimas ir savęs menkinimas yra didelė problema. Ir yra žmonės, kurie tos ribos neperžengia“, – mano L. Slušnys.

Kaimuose mažai technologinių galimybių

Tačiau Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė Gražina Rapolienė nesutinka, kad amžius turi įtakos mažam el. paslaugų naudojimuisi kaimuose. Anot jos, pagyvenę žmonės šiais laikais turi daugiau iniciatyvos ir drąsos nei jaunimas.

„Abejočiau, kad stabdis - amžius ir senėjimas. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė kaip tik neseniai džiaugėsi, kad nesutalpina visų norinčių mokytis naudotis technologijomis. Gal mažuose miesteliuose trūksta tokių galimybių?" – mano G. Rapolienė.

Kad kaimuose mažai techninių galimybių, sutinka ir psichologas L. Slušnys. Anot jo, tai bene didžiausia Lietuvos problema – sunki materialinė ir socialinė padėtis kaimuose ir mažuose miesteliuose.

„Kiti gyventojai gal ir būtų motyvuoti, jeigu jiems kas kyšteltų paprastą pasiūlymą. Dar pasakytų, kaip jis gali panaudoti tą internetą, parodyti jam naudą“, – sako L. Slušnys.

Jei draugai išmoko, galiu ir aš

Kaimų bibliotekomis ir internetu jose rūpinasi valstybė. Visuomenė ir specialistai gali tik padėti įveikti baimę ar barjerus, pamokyti, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. Štai Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Danguolė Kasparavičienė sako, kad biblioteka visuomet pilna senjorų iš aplinkinių vietovių ir pačių Raseinių, kurie nori pasinaudoti internetu. Anot jos, žmones motyvuoja jų draugai.

„Dažnai būna, kad žmogus nori išmokti naudotis internetu, nes jo draugas ar draugė tai išmoko. Todėl ir jam reikia: jei gali draugas, gali ir jis pats“, – pasakoja D. Kasparavičienė.

Ji teigia, yra bibliotekoje būna tokių lankytojų, kurie bijo pradėti mokytis naudotis internetu. Tačiau daugelis šią baimę nugali, kai pabando. Tuomet supranta, kad tai labai paprasta ir nebuvo, ko bijoti.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.