Svarbu žinoti ir tai, kad nemokėjimas naudotis kompiuteriu ar naršyti internete senjorui gali gerokai apsunkinti gyvenimą, o Lietuvoje „silpniausia“ interneto naudotojų grupė yra 55-64 m., ypač 65-75 m. amžiaus gyventojai, anksčiau skelbė DELFI.
„Žmogus, kuris nemoka naudotis kompiuteriu, mūsų visuomenėje gali pasijusti esantis užribyje, nepilnavertis. Žinojimas, kaip naudotis internetu leistų senjorui sutaupyti laiko ir pinigų, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas, skaitant nemokamą spaudą internete. Be to, dauguma senjorų jaučiasi vieniši, todėl bendravimo priemonės internete palengvina gyvenimą ir jį padaro kokybiškesniu“, - sako asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.
Pašnekovė dėsto, kad pirmiausia, norint sudominti senjorus mokytis naudotis kompiuteriu, reikia jiems pasiūlyti praktinių, jų kasdienai tinkančių dalykų, idealu, jei galima atkreipti dėmesį į ir individualius asmens poreikius.
„Senjorai mėgsta mokymų metu ne tik būti mokomi, bet ir gauti rašytinę medžiagą, praktišką atmintinę arba turėti galimybę užsirašyti, ką jie labai kruopščiai daro. Svarbu ir neskubėti: senjorai mėgsta dirbti lėtai, kartoti informaciją, o juk ir kiekvienas žmogus turi individualų tempą“, - kalbėjo L. Križinauskienė.
Ji pateikia pavyzdį, kas pastebėta vyresnio amžiaus žmones mokant naudotis internetu Danijoje.
„Danijoje 100 proc. visų viešųjų paslaugų yra perkelta į internetą, todėl ten senjorai yra masiškai mokomi naudotis internetu. Pastebėta, kad senjorai labiau pasitiki to paties arba panašaus amžiaus dėstytoju, nes jis dėsto lėčiau, naudoja mažiau nežinomų žodžių ir jo yra drąsiau pasiteirauti“, - vardijo L. Križinauskienė.
„Tiems senjorams, kurie yra visai dar ne vartotojai, kuriems pelė slysta iš rankų, siūlau pasinaudoti puikiu Lietuvoje esančiu 1250 vietas jungiančiu viešųjų interneto prieigos taškų tinklu bibliotekose, - kalbėjo ji. - Ten dirba fantastiški žmonės, kurie gali ne tik padėti atrasti knygą skaitytojui, bet ir šio to išmokti.“
DELFI primena, kad viešosios interneto prieigos taškai kuriami panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Svarbiausia įveikti baimę
Naujovės gąsdina, tad ne išimtis yra ir mokymasis naudotis internetu, jei iki šiol žmogui jo nereikėjo. Todėl šiam žingsniui reikia ne tik motyvacijos, bet ir paskatinimo.
„Vienas didžiausių barjerų senjorams naudotis kompiuteriu – baimė. Baimė, kad nemokės naudotis kompiuteriu, baimė sugadinti, sulaužyti kompiuterį, ar baimė dėl duomenų saugumo. Svarbiausia apie viską kalbėti paprastai, neskubant, tačiau tuo pačiu paaiškinti, kad naudojimasis kompiuteriu ir internetu yra svarbus ir patrauklus šiandieniniame gyvenime“, - pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Ramūnas Čepaitis.
Pasak jo, būtina parodyti, kad kompiuteris ir jo priedai yra tvirti daiktai, kaip perkrauti kompiuterį jam užstrigus ir supažindinti su asmens duomenų apsauga internete.
Kartu bendruomenės nariai gali ir paskatinti senjorą naudotis internetu, jei patys naudoja programas „Skype“, „Viber“, „Messenger“ ir kitas savo kasdieniams pokalbiams, pamokyti, kaip užsisakyti prekių internetu, tyrinėti vietoves naudojant „Google maps“, dalyvauti virtualiuose turuose po pasaulio muziejų ekspozicijas ir panašiai.
Dešimt praktinių patarimų
Asociacijos „Senjorų iniciatyvų centras“ pirmininkė Edita Šatienė siūlo dešimt praktinių patarimų, kaip paskatinti senjorą naudotis kompiuteriu.
Pasak jos, pirma, reikia turėti kompiuterį ar planšetę namuose.
„Neturint galimybės savarankiškai praktikuotis, nebus galima įtvirtinti mokymuose ir kursuose įgytų žinių“, - sako ji.
Antra, pasidomėti artimiausiame miesto ar apskrities bibliotekos skyriuje, kokie ir kada yra organizuojami nemokami kompiuterinio raštingumo mokymai.
Trečia, ji siūlo pasiteirauti bibliotekoje knygų, skirtų savarankiškam mokymuisi.
„Vykdant „Bibliotekos pažangai“ programą buvo parengta gera metodinė medžiaga. Ji prieinama spausdintine forma ir elektroniniame formate“, - rekomenduoja E. Šatienė.
Dar vienas patarimas - kreiptis į vyresnių žmonių organizacijas, kuriose yra savanorių, padedančių žmonėms įgyti kompiuterinio raštingumo įgūdžių.
„Penkta, mokytis darant, t. y., atlikti realius veiksmus: susikurti „Facebook“ paskyrą, susirasti socialiniame tinkle pažįstamų, susirašinėti su jais, įkelti nuotraukų. Pirmus kartus paprašyti šeimos narių pagalbos, kad ne patys už jus atliktų veiksmą, o paaiškintų, kaip jį atlikti. Kitą kartą bandyti patiems. Susikurti e. pašto adresą“, - pataria E. Šatienė.
Dar vienas žingsnis - paprašyti banke, kad specialus konsultantas pamokytų, kaip elgtis elektroninės bankininkystės erdvėje.
E. Šatienė vardija, kad septintasis patarimas labai svarbus: besimokantis turi bandyti visus veiksmus daryti savarankiškai, o ne žiūrėti, kaip juos daro kiti.
„Dar du patarimai: nebijoti kompiuterio - jis draugiškas bei suburti bendraminčių grupę, pavyzdžiui, kaimynų, draugų, ir mokyti vieniems kitus“, - siūlo ji.
Galiausiai pašnekovė pataria internete ieškoti naudingos informacijos, tarkime, autobusų tvarkaraščių, savivaldybės ar sveikatos priežiūros paslaugų ir naudojimąsi internetu įtraukti į kasdienius darbus.
