VDU rektorius prof. J. Augutis: mūsų ir Vyriausybės tikslai sutampa

 (25)
Viešojoje erdvėje nerimsta aistros dėl universitetų pertvarkos. Dalis politikų žūtbūt siekia užkirsti kelią pačių akademinių bendruomenių integracijos iniciatyvai.
J. Augutis
© KTU archyvo nuotrauka

Vienintelis, anot oponentų, kelias – nurodymų „iš viršaus“ vykdymas. Valdžia geriau žino, ji ir pasakys, kas, kaip ir su kuo bus sujungtas. Ką ten profesoriai, docentai, studentai. Kam gaišti laiką, jei jau „ekspertai“ viską pasakė. Vykdykite ir nieko neklausinėkite – tokia nuostata įtikėję dalis Seimo narių. Abejojama pačių universitetų kompetencija, sąmoningumu, atsakomybe, gebėjimais susitarti ir priimti sprendimus. Tarp skeptikų ir jauni politikai, matyt, stokojantys patirties įvertinti, kuo iki šiol baigdavosi panašūs socialinės inžinerijos projektai, kuomet visos reformos vykdytos „iš viršaus“, vieningai „pritariant“ liaudžiai.

Ekspertų parengtas optimizacijos planas stumiamas su tokiu entuziazmu, kad pateisinamos visos priemonės. Netgi melas ir manipuliacijos. Dažniausiai kartojamas mitas, esą universitetai integruojasi tik tam, kad išlaikytų status quo. Pervadinsime universitetus akademijomis, formaliai susibursime po viena vėliava, o turinys liks toks pat. Teigiama, kad sąmoningas akademinių bendruomenių telkimasis tėra reformos imitacija, siekiant išsaugoti darbo vietas administracijai. Jokios pažangos mokslo ir studijų kokybėje, jokio efektyvumo, jokio sąnaudų mažinimo. Susijungsime ta pačia apimtimi ir toliau „vegetuosime“, mėgsta kartoti nors ir nedidelė, bet triukšminga Seimo narių grupelė.

Realybė visiškai kita, tačiau nuolat įvairiose tribūnose kartojamas melas visuomenėje pasėja abejonę – gal išties čia tik tuščia ambicija išsilaikyti bet kokia kaina, nesuvokiant permainų būtinybės.

Akivaizdus faktas – dar prieš dvejus metus kartu su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) pradėjome integracijos procesą. Pradėjome ne tam, kad išsaugotume darbo vietas. Aiškiai suvokėme realybę – kritiška demografinė situacija, menki resursai, per brangiai kainuojantis turto išlaikymas verčia ieškoti sprendimų, nelaukiant kol valdžia imperatyviai pasakys, ką daryti.

Kalbėjome ne apie kėdžių išsaugojimą – integracijos esmė aukštesnė mokslo ir studijų kokybė, efektyvesnis valdymas, augantis konkurencingumas, žmogiško ir materialaus kapitalo sinergija.
VDU ir LEU susijungimas kasmet leis sutaupyti 4 milijonus eurų biudžeto lėšų. Net 40 proc. sumažės studijų programų – nebeliks dubliavimo, tad sutelkę resursus galėsime pasiekti aukštesnius rezultatus.

VDU rektorius prof. J. Augutis: mūsų ir Vyriausybės tikslai sutampa

Trečdaliu sumažės dėstytojų ir administracijos poreikis, atsisakysime perteklinio turto, optimizuosime valdymą. Integracija valstybei atsipirks per dvejus metus ir ateityje duos gražą tiek per sutaupytus biudžeto pinigus, tiek per išaugusią mokslo ir studijų kokybę. Jungsime tai, ką turime geriausio, o ne in corpore, kaip bando klaidinti integracijos priešininkai.

Lygiai tokių pat motyvų vedini pradėjome integracijos procesus su Aleksandro Stulginskio universitetu, tais pačiais principais grindžiame dialogą ir su kitais galimais partneriais. Pačių universitetų iniciatyva akivaizdžiai naudinga Lietuvai, ji grindžiama ne lozungais, o konkrečiais rodikliais.

Dar ir dar kartą sakome: esame ne tik reformos šalininkai, bet ir jos iniciatoriai. Patys pirmieji pradėjome realias permainas ir paskatinome kitus pradėti mąstyti valstybiškai. Siūlomų permainų esmė visiškai sutampa su tais aukštojo mokslo ir studijų kokybės didinimo tikslais, kuriuos kelia Vyriausybė. Esame atviri dialogui ir bendram darbui, tačiau jis turi būti grindžiamas ne galios pozicija, o laisvos demokratinės visuomenės normomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Studijos 2017

Universitetai, kuriems skambina varpai, ir palaidotos studijos uždarė dar 112 programų (274)

Pirmadienį paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus paaiškėjo, kad dar 112 studijų programų teko uždaryti: jos nesulaukė pakankamo stojančiųjų susidomėjimo. Švietimo ekspertė Virginija Būdienė sako, kad varpai skamba penkiems universitetams.

Skaičiuoja aukštąsias, kurioms šiemet nepasisekė labiausiai atnaujinta  (216)

Šįmet labai sumažėjo stojančiųjų, pirmuoju prioritetu nurodžiusių Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetus.

Studijos, kurių nebeliks: mirtininkų sąrašas pildosi naujais pavadinimais (478)

Net 64 studijų programos „uždarytos“ dar iki stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos – jos sulaukė per mažo stojančiųjų susidomėjimo. Prognozuojama, kad pirmadienį toks likimas ištiks dar didesnį būrį nepopuliarių studijų programų.

Sustabdytas priėmimas į 64 studijų programas (25)

Aukštosios mokyklos sustabdė priėmimą į 64 studijų programas, BNS patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Baigiasi priėmimo į universitetus ir kolegijas prašymų registravimas (2)

Trečiadienis yra paskutinė diena, kada stojantieji į universitetus bei kolegijas dar gali pateikti ir koreguoti savo prašymus.