Svarbiausia, kad veikla būtų įdomi
Šiandien gyvenu mūsų organizacijos klientais – jų rūpesčiais, poreikiais. Mano pagrindinis tikslas – paversti mūsų klientų gyvenimą paprastesniu, lengvesniu. LESTO ir „Lietuvos dujos“, kurios suvienijo jėgas ir tapo ESO, buvo infrastruktūrinės įmonės.
Ilgą laiką daugiausiai dėmesio čia buvo įprasta skirti infrastruktūrai ir jos patikimumui. Tai yra labai svarbu, tačiau šiandien mūsų klientai nori naujų paslaugų, nori didesnio komforto ir greičio, negu anksčiau. Turime keisti organizacijos ,,kursą‘‘ - ugdyti suvokimą, kad čia esame ir dirbame būtent dėl klientų. Visa tai be galo įdomu.
Man labai svarbi profesinė veikla, nes tai – didelė mano gyvenimo dalis. Užsiimu tik tokia veikla, kuri man įdomi. Niekada nedirbau dėl pinigų ar karjeros – tuomet nebūčiau laiminga, nebūtų entuziazmo, ko gero, nebūtų ir rezultatų. Jei pačiai įdomu, tada neskaičiuoju valandų, akys blizga – tai uždega aplinkinius. Tai man kriterijus ir renkantis komandą.
Man nereikia kažkaip specialiai motyvuoti savo komandos žmonių. Aš ieškau ir randu žmones, kurie myli gyvenimą ir savo veiklą (ne darbą!). Suvokia ją kaip gyvenimo dalį, kurią patys renkasi.
Tada labiausiai motyvuoja buvimas kartu ir veikla, bendri tikslai. Kartu su manimi yra stiprūs, iniciatyvūs, greiti ir atsakingi žmonės, kurie realiai ,,keičia pasaulį‘‘ ir tai jiems patinka. Kasdien jauti, kad daug atiduodi, bet su kaupu gauni ir iš kitų, nuolat mokaisi. Kiekviena nauja situacija leidžia kurti – ar tai būtų sprendimas, paslauga, modelis. Tai yra vertė, kuriama kartu. Būtina sąlyga – kartu turi būti smagu.
Mano požiūriu, vadovo misija – surinkti geriausią komandą ir padėti jai įgyvendinti tikslus. Tik tiek. Kartais vadovai, ypač būdami geri savo verslo specialistai, pasiduoda pagundai „viską žinoti“. Aš tai vadinu susireikšminimu. Toks vadovavimo stilius tik kurį laiką duoda gerų rezultatų.
Deja, tai nėra tvaru. Kartais nutinka ir taip, kad ateina naujas vadovas, norintis dirbti pasitikėjimo, dalijimosi ir diskusijų principu, bet nurodymų įpratusi laukti komanda jo nesupranta. Vadovas turi pasirinkti tinkamus žmones, o komanda turi būti verta savo vadovo. Džiugu, kai vykstant pokyčiams, pavyksta tinkamai nukreipti žmones ten, kur ir sau, ir organizacijai jie gali sukurti didžiausią vertę.
ISM įtraukia ir nebepaleidžia
Į ISM Vadovų magistrantūros studijas atėjau dėl kelių priežasčių. Pirmąjį universitetą buvau baigusi prieš 14 m., todėl viduje ėmė rastis žinių poreikis. Vis dėlto, pagrindinis motyvas buvo man įdomus pokytis: po daugelio metų pardavimų srityje, atsirado galimybė tapti didelės organizacijos personalo vadove. Šio iššūkio labai norėjau, buvau mačiusi pažangiausius žmogiškųjų išteklių valdymo procesus tarptautinėse kompanijose, tačiau man trūko akademinių žinių.
Esu įsitikinusi, kad nėra geresnio ir greitesnio rezultato, kaip akademinių žinių ir praktikos sinergija. Taigi, sutikau su darbo pasiūlymu ir įteikiau prašymą ISM mokytis žmogiškųjų išteklių valdymo. Tuo planavau ir apsiriboti. Vis dėlto, po metų vėl grįžau į ISM ir baigiau dar keturias programas.
Grįžau, nes ISM įtraukia ir iki šiol nepaleidžia. Aš ir toliau bendrauju su buvusiais bendramoksliais, bendradarbiauju su dėstytojais, gaunu vertingų patarimų ir pagalbos sprendžiant sudėtingus uždavinius savo organizacijoje.
ISM vadovų magistrantūros studijas raginu rinktis ir savo komandos žmones. Pirmiausia dėl to, kad čia studijavę žmonės pradeda kalbėti ta pačia kalba. Jie ne tik žino tas pačias metodikas, akademinius modelius, bet atsineša ir ISM kultūrą – atvirų diskusijų, bendravimo, sprendimų ieškojimo ir komandinio darbo.
Antras svarbus dalykas – socialiniai ryšiai su žmonėmis, kuriuos čia sutinki. Kiekviena organizacija – lyg atskira valstybė, su savo kultūra, įpročiais, procesais, patirtimi, sprendimais ir t. t. ISM susitinki su 25 skirtingų ,,valstybių‘‘ atstovais ir pusę metų su jais gyveni – diskutuoji, dirbi, šventi... Net nežinau, ar čia tinka žodis „mokymasis“. Jį išgirdę, įsivaizduojame iš užrašų dėstantį žmogų tribūnoje. O čia dėstytojas – akademikas ar praktikas - yra tavo partneris, su kuriuo dalijiesi žiniomis ir patirtimi, kuri kasdien auga geometrine progresija.
Dar viena didelė ISM gauta vertė – tai kultūra. Laisva diskusijų atmosfera, su provokacijomis, su iššūkiais. Viskas vyksta žaidimo forma, be įtampos, nes čia niekas nesimoko dėl proceso ar dėl pažymio.
Kiekviena diena – pokytis
ESO atsiradimas – tai tik viena, nors ir labai svarbi didžiulės „Lietuvos energijos“ grupės įgyvendintos vertės grandinės išgryninimo programos dalis. Visą programą sudarė 5 dideli projektai, kuriuose dalyvavo 9 įmonės, o tiesioginiame įgyvendinime – daugiau nei 100 žmonių. Proceso metu mes sugrupavome ir sujungėme identiškas veiklas iš atskirų įmonių – klientų aptarnavimo, prekybos, rangovų paslaugų ir energijos skirstymo.
Pagrindinis programos tikslas – vertė klientui. Tai – greitesni ir paprastesni procesai, „vieno langelio“ principas dujoms ir elektrai, bendra savitarna. Svarbu, kad toks pokytis padeda įmonėms daug efektyviau valdyti procesus, dalintis patirtimi ir diegti gerąsias praktikas.
Valdant tokio masto pokyčių programą teko išbandyti matricinį valdymą – ir projektais, ir funkcinėmis veiklomis. Ši veikla parodė, kad išties atsakomybių pasidalinimas, interesų derinimas, sprendimų priėmimas yra svarbu. Tačiau svarbiausia – lyderystė.
Programai vadovavo daugiau nei 10 vadovų – projektų ir funkcinių lyderių. Jų užduotis buvo suvaldyti kaštus, laiką bei priiminėti sprendimus, bet svarbiausia – parduoti idėją žmonėms, įtikinti, kodėl to reikia, įtraukti ir sudominti tuo, kas vyksta.
Be organizacijos žmonių palaikymo tokio masto pokyčiai – neįmanomi. Šiandien darbuotojai jau gyvena naujais bendrais tikslais ir vis daugiau ieško ir siūlo racionalių sprendimų kaip galime dirbti greičiau, patogiau, efektyviau. Bendri tikslai sujungia ir vis daugiau jausmo, kad esame viena komanda.
Pokyčiai tęsiasi. Dabar esame naujame etape – vyksta bendros kultūros, nuostatų, požiūrio formavimasis organizacijose. Kartais pagalvoju, kad ,,pokyčių valdymas“ benykstanti sąvoka, nes tai yra kasdienybė. Juk nesakome ,,rutinos valdymas“ arba ,,stagnacijos valdymas“.
Jei per dieną nieko nauja nesukūrei, ar ta diena apskritai buvo vertinga? Įprotis kasdien ieškoti, mąstyti, tobulėti ir sukuria pokyčius. Pakeisk savo maršrutą į darbą – ir diena prasidės jau daug įdomiau.
Todėl visiems vadovams norėčiau palinkėti nuolatinių pokyčių. Su jais ateina patirtis, o su patirtimi – išmintis. Žinias tau gali perduoti, tačiau išmintį gali sukaupti tik pats.