- Kaip Lietuvos mokesčių sistema atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste?
- Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir mokesčių srityje yra modernios tendencijos, tad ir Lietuva dalį turimų mokesčių peržiūri. Pavyzdžiui, po Paryžiaus konferencijos dėl klimato kaitos tikriausiai ne viena valstybė peržiūrės savo mokesčių sistemą, kadangi keliami didesni reikalavimai klimato kaitos švelninimui, o mokesčiai yra vienas iš pagrindinių finansinių instrumentų aplinkos taršos mažinimui. Mokesčių srityje taip pat yra mados ir nepasakyčiau, kad Lietuva šioje srityje yra atsiliekanti.
- Ne kartą Lietuvai buvo išsakytos tarptautinių ekspertų rekomendacijos apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT) ir automobilius, šie mokesčiai gali būti vadinami madingais?
- Taip, ir aš net neabejoju, kad už kelerių metų Lietuvoje atsiras daugiau turto mokesčių. Vyksta mokesčių sistemų kaita: kai jau yra apmokestintas kapitalas, pamažu grįžtama prie turto apmokestinimo. Dabar tokios tendencijos yra visame pasaulyje, o ekonomika yra globali, tad natūralu, kad ir mes turėsime peržiūrėti mokesčius ir turto mokesčių atsiras daugiau.
- Koks dar turtas galėtų būti apmokestintas be automobilių ir NT Lietuvoje?
- Iš principo yra dvi didžiosios turto grupės, kurias valstybės dažnai apmokestina, tai nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės. Dar galima paminėti ir prabangos mokesčius, kai automobiliai, jachtos, kitos transporto priemonės ar pastatai yra apmokestinami dėl jų vertės. Tačiau mokėti tokius mokesčius, pavyzdžiui, Skandinavijoje, jau yra prestižo reikalas, jų mokėtojai skelbiami viešai. Visgi netikiu, kad prabangos apmokestinimas greitu metu atsirastų Lietuvoje.
- Kokia jūsų prognozė, kada Lietuvoje galėtų būti apmokestintas visas NT ir automobiliai?
- Manau, kad tikrai ne 2017 m., bet 2018 m. yra pakankamai realu.
- Kaip vertinate darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje?
- Priklausomai nuo to, su kuo lyginsime. Jei vertinti darbdavio ir darbuotojo sumokamus mokesčius kartu sudėjus, darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra pakankamai nemažas, darbo vietos kaina – didelė. Tačiau esmė yra ne tai, kiek dirbantieji sumoka mokesčių, o kiek jiems lieka sumokėjus mokesčius. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mokesčių našta darbuotojui yra pakankamai didelė, bet likusi suma ir jos perkamoji galia yra žymiai didesnė negu pas mus.
Manau, ilgainiui Lietuvoje turėtų būti mažinamas darbo apmokestinimas, bet didinami kiti mokesčiai, pavyzdžiui, aplinkos taršos. Ne viena valstybė yra padariusi mokestinę aplinkosauginę reformą, tarp jų - Danija, Vokietija, Švedija, kurių tikslas – skatinti verslą naudoti modernias gamtai draugiškas technologijas, pritraukti žaliąsias inovacijas kuriančius investuotojus. Šių reformų esmė – sumažinti socialinio draudimo arba kapitalo mokesčius ir padidinti aplinkos taršos mokesčius. Tokiu atveju verslas gali pasirinkti: ar mokėti daugiau mokesčių, ar investuoti į aplinkosaugą, bet mokesčių mokėti mažiau. Kartu atsiranda ir daugiau darbo vietų, jas leidžiama kurti liberaliau.
- Lietuvoje dabar liberalizuojamas Darbo kodeksas, žadama, kad permainos leis sukurti naujų darbo vietų. Jei iš tiesų tikima, kad bus sukurta daug naujų darbo vietų, gal verta jau dabar sumažinti darbo apmokestinimą?
- Geriau nei naujos darbo vietos yra nauji, nors ir nedideli verslai, kad žmonės galėtų savarankiškai užsidirbti ir sumokėti mokesčius. Manau, kad pirmiausia visos mokestinės lengvatos turi būti teikiamos kuriantiems savo verslą ir apie verslumą apskritai reikia žymiai daugiau kalbėti. Tačiau kalbant Darbo kodekso kontekste, sutinku, kad turėtų būti mainais pasiūlytas ir mažesnis samdomo darbo apmokestinimas. Pavyzdžiui, jei yra socialinio draudimo išmokų lubos, turėtų būti ir įmokų lubos, tačiau reikia ieškoti šaltinių, iš ko mokėti dabartiniams pensininkams.
- Lietuvoje buvo pradėta kurti papildomo kaupimo pensijai sistema, tačiau sunkmečio metais ji buvo beveik sugriauta, po to vėl keistas kaupimo modelis. Ką dabar siūlytumėte daryti?
- Lietuvai pensijų sistemos reforma buvo reikalinga ir, jeigu visame civilizuotame pasaulyje yra privatūs pensijų fondai, mes negalime kvestionuoti jų reikalingumo. Nėra pasaulyje tokios turtingos valstybės, kuri užtikrintų pakankamą pragyvenimo lygį pensininkams tik iš savo lėšų. Kitaip tariant, reikėjo elgtis nuosekliai, juk viskas buvo suskaičiuota. Dabar būtina laikytis nuoseklumo, nes priešingu atveju apie bet kokį procesą nuomonė bus bloga.
- Gal jūs dirbdama mokslinį darbą radote paaiškinimą, kodėl Lietuvoje trūksta stabilumo mokestinėje politikoje?
- Iš tiesų, pastaruosius keletą metų situacija yra pagerėjusi, bet reikia prisiminti, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva mokesčių sistemą ėmė kurti nuo nulio. Žinoma, galima žiūrėti į kitų šalių patirtį, bet daug veiksnių lemia, kad perkėlus kitur taikomus sprendimus į Lietuvą jie neveiks. Manau, iki šiol Lietuvoje ieškoma optimalios mokesčių sistemos. Lietuvoje ilgą laiką buvo planinė ekonomika, tad pirmaisiais nepriklausomybės metais ne vienas verslininkas apskritai abejojo mokesčių nauda, buvo ir tokių, kurie atvirai sakydavo „mokesčių aš nemokėsiu ir ką jūs man padarysite“. Tačiau nuo to laiko mūsų kaip mokesčių mokėtojų kultūra pasikeitė.
- Visgi šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje išlieka pakankamai didelė. Ar matote to priežastis?
- Manau, kai kuriose verslo srityse mokesčiai yra pakankamai dideli, o verslininkams reikia vargti norint rasti pinigų investicijoms. Pavyzdžiui, Estijoje nereikia mokėti pelno mokesčio, jei jis yra reinvestuojamas. Antra vertus, įtakos turi ir dirbančiųjų kaip mokesčių mokėtojų kultūra, kai jie bijo apie mokesčių nemokančius darbdavius pranešti ir netekti darbo.
- Kai kurie užsienio mokslininkai sako, kad didelė šešėlinė ekonomika rodo gyventojų nepasitikėjimą, socialinės apsaugos trūkumą, ar sutiktumėte?
- Galbūt, bet taip mes pakliūname į uždarą ratą: kol nemokami mokesčiai, nedidėja ir socialinės apsaugos išmokos, juk nieko nemokamai nebūna. Aišku, dar yra galimybė efektyviau naudoti jau surenkamus mokesčius.
- Išmanote žemės ūkio apmokestinimo sritį, kartais svarstoma, kad Lietuvoje ūkininkai per mažai apmokestinti. Ar sutiktumėte?
- Nesakyčiau, kad žemės ūkis Lietuvoje yra apmokestinamas žymiai mažiau nei kitos verslo sritys. Taip, stambesni ūkininkai moka lengvatinį pajamų mokesčio tarifą kaip ir bet kokie gamybine komercine veikla užsiimantys fiziniai asmenys, o smulkieji nemoka gyventojų pajamų mokesčio, bet mes esame atlikę tyrimus ir skaičiavę, kad smulkesniems ūkininkams tenka gana didelės sveikatos ir socialinio draudimo įmokos, o tai sudaro pakankamai didelę mokesčių naštą. Kalbant apie kitas lengvatas Lietuvos žemės ūkiui, mes analizavome, kad jų yra ir kitose šalyse. Taip, žemės ūkis dabar praktiškai nemoka aplinkos taršos, nekilnojamojo turto mokesčių, žinoma, jie visada gali būti įvesti, bet iš kitos pusės reikia žiūrėti, ar padidinus mokesčių naštą mes valgysime kokybišką maistą.
- Jeigu jūs būtumėte atsakinga už Lietuvos mokestinę politiką, ką padarytumėte pirmiausia?
- Manau, pirmiausia kreipčiau dėmesį ne tik į ekonominę mokesčių prasmę, bet ir į socialinę bei aplinkosauginę jų paskirtį. Ko gero, būčiau už tai, kad būtų mokami mažesni darbo ir kapitalo mokesčiai, bet didesni aplinkosauginiai mokesčiai, pavyzdžiui, anglies dvideginio, didesni automobilių taršos, pakuotės mokesčiai.
