Plimute Rūtą Meilutytę ir kitus žymius plaukikus iš Lietuvos treniruojantis Jonas Ruddas DELFI teigia, kad džiaugiasi tuo, jog čia atvykę ir su juo besitreniruojantys mūsų šalies atletai pasiekia puikius rezultatus.
„Visi lietuvių sportininkai, kuriuos aš treniravau, geriausius savo rezultatus pasiekė Plimute. Visi žinome apie Rūtą. Mindaugas Sadauskas pagerino Lietuvos rekordą. Jūratė Ščrebinskaitė būdama su mumis taip pat sumušė Lietuvos rekordą“, – sako J. Ruddas.
Jo teigimu treniruojantis Lietuvoje tą padaryti vargiai pavyktų, kadangi čia nėra nei gerų baseinų, nei daug pasaulinio lygio trenerių.
„Netgi 50 metrų baseinas Kaune nėra toks, kurį pavadintum puikiu, jis tėra patenkinamas. Dažnai baseinai neturi sporto salių. O plaukimo treniravimo išmanymas yra gana žemas. Yra tik keli žmonės, kuriuos galime laikyti pasaulinio lygio ekspertais. Dėl to liūdna“, – teigia J. Ruddas.
„Dalykai, kurie mus daro ypatingais, mes turime bendrabučius, kuriuose gyvena plaukikai. Ten juos prižiūri specialistai. Jei esi plaukikas iš Lietuvos ir nori atvykti į Plimutą, tau nereikia kartu vežtis šeimos. Jie gali pasilikti namie, o mes viskuo pasirūpiname“, – sako Plimuto koledžo plaukimo direktorius J. Ruddas.
Pasak J. Ruddo, plaukikai treniruojasi trijuose baseinuose. Pagrindinis iš jų – prieš pat 2012 metų Londono olimpiadą 46 mln. svarų kainavęs „Plimuto gyvyvės centras“.
J. Ruddas pripažįsta, kad mokslas čia nepigus – 25 tūkst. svarų per metus. Sportininkai, priklausomai nuo jų pasiekimų, gali gauti stipendiją, kuri kompensuos nuo 5 iki 50 proc. metinės mokslų kainos. Į šią kainą įeina mokslas, apgyvendinimas ir maitinimas. Labai rūpinamasi sportininkų mityba, užtikrinama, kad jie valgytų sočiai ir sveikai.
Plimute šiuo metu besimokanti plaukikė Beatričė Grigalionytė DELFI pasakoja, kad gyvenimas čia nėra lengvas. Keltis tenka labai anksti, maždaug pusę penkių ryto į duris pasibeldžia namo valdytoja, todėl bent nereikia rūpintis, kad pramiegosi nesuskambėjus žadintuvui. Kiekvieną dieną vyksta dvi treniruotės, tik sekmadieniai yra laisvi.
„Treniruotė rytais vyksta sporto salėje arba bėgame krosą, retai kada šokam tiesiai į vandenį. Paskui plaukiam baseine. O tada kaip ir Lietuvoj, nusiprausi, pasiruoši ir į mokyklą. O tada – vakarinė treniruotė“, – apie savo kasdienybę pasakoja B. Grigalionytė.
J. Ruddo teigimu, sportininkams koledže suteikiamos geros sąlygos derinti mokslą su sportu: „Mums mokinio sėkmė baseine yra tiek pat svarbi, kiek ir sėkmė moksluose. Todėl mes turime lankstų mokymo planą, galima mokytis mažiau dalykų arba 2 metų kursą pratęsti iki 3 metų, kad našta sportininkams būtų lengvesnė.“
Tačiau B. Grigalionytės teigimu, nuolaidos daromos tik aukščiausio lygio sportininkams, o visi kiti turi daug vargti, kad suderintų sportą su mokslu.
„Nuolaidas daro nebent esi kažkas labai, kur daug keliauji. Jei kiekvieną mėnesį nevažinėji į varžybas, nepasakyčiau, kad yra labai daug nuolaidų. Tikrai negali vėliau padaryti namų darbų. Kiek sportui skiriamia, tiek ir mokslui skiriama dėmesio. Kai grįžtam po vakarinės treniruotės, namo valdytoja visada ateina, patikrina, ar mes darom namų darbus. Nebūdavo taip, kad visiškai numeti mokslus“, – sako plaukikė.
B. Grigalionytės teigimu, gyvenimas Plimute buvo ne toks, kokio ji tikėjosi prieš išvykdama, tačiau tikino, kad nėra nusivylusi, nors laisvo laiko daug nelieka.
„Kai esi nepripratęs prie tokio gyvenimo, tai aišku iš pradžių visiems wow atrodo, bet kai pripranti, taip, pavargsti kartais, bet tas nuovargis būna malonus, nes žinai, kad atidirbai savaitę ir kitą savaitę vandeny jausies geriau. Dažniausiai sekmadienis laisvas, bet plaukikai sekmadienį praleidžia lovoje. O šiaip, iki miesto nueidavom kartą, du kartus per mėnesį, ne daugiau, nes nebūdavo nei laiko, nei noro, nei jėgų“, – sako B. Grigalionytė.
Atskleidė Rūtos planus
J. Ruddas su DELFI pasidalino ir plaukikės R. Meilutytės planais. Kol kas ji atostogauja Lietuvoje ir ilsisi nuo plaukimo, o į Plimutą planuoja grįžti maždaug po mėnesio.
„Jai tai buvo nelengvas periodas. Jai grįžus mes susėsime su visa komanda ir žiūrėsime, kaip tobulėti toliau ir kaip ruošimės Tokijo olimpinėms žaidynėms ir varžyboms tarp dabar ir Tokijo“, – sako J. Ruddas.
Jo teigimu, dabar viskas kitaip nei tada, kai Rūta tik atvyko į Plimutą. Tada ji dar buvo paauglė, kuri privalėjo nuolankiai vykdyti trenerio nurodymus.
„Dabar negaliu daryti be Rūtos jokių planų. Ji suaugusi atletė. Aš jai pristatysiu savo idėjas, bet viskas labai skiriasi nuo darbo su vaikais, kai pasakai, ką jiems reikia daryti. Dabar tai – konsultacija ir susitarimas tarp manęs ir suaugusio sportininko“, – sako J. Ruddas.
„Kai kuriais atžvilgiais tai yra sunkiau, nes turi būti įtikinantis, įrodyti, kad jai tai naudinga. Tačiau yra ir smagiau megzti suaugusiųjų santykius, nes kalbi su žmogumi, kuris gali priimti objektyvius sprendimus. Bet galų gale, viską sprendžia ji, planas yra skirtas ne man, o Rūtai ir Lietuvai, Lietuvos garbei.“
