Neįprasti kovos su stresu būdai: alaus vonia arba gyvačių masažas

 (12)
Su stresą patiriančiais žmonėmis dirbantys specialistai pasakoja, kad ne visuomet žmonėms padeda tradiciniai su stresu būdai – sportas ar nusiraminimas.
© Reuters/Scanpix

Tad jie siūlo išbandyti Lietuvoje neįprastus, tačiau pasaulyje paplitusius kovos su stresu būdus.

Lyginimo ir burbuliukų terapija

„BENE ESSE" psichologė Laura Bratikaitė pasakoja, kad su pamiršti patiriamą stresą gali padėti ne tik raminanti namų aplinka ar skaitymas, bet ir tokie elementarūs veiksmai kaip riksmas.

„Nuo neatmenamų laikų žmogus rėkimu išreikšdavo savo jausmus. Žmogui rėkaujant keičiasi cheminė organizmo sudėtis. Šauksmai skatina gamintis endorfinus (mūsų natūralius nuskausminamuosius), o taip pat sukelia eilę kitų neurocheminių procesų, sumažinančių stresą. Galima šaukti miške, galima į pagalvę ar automobilyje. Netgi egzistuoja terapijos seansai, kurių metu žmonės grupėje po pusę valandos šaukia. Tačiau net ir 10 minučių pašaukimas gali nuimti įtampą. Svarbu prisiminti, kad šiuo atveju tiesiog šaukiama, tas šauksmas neturi būti skirtas vyrui, vaikui ar šuniui“, - patikino L. Bratikaitė.

Naudingu ir maloniu užsiėmimu ji vadina ir lyginimą bei burbuliukų sprogdinimą. Monotoniški ir lėti judesiai priverčia mus nusiraminti ir susitelkti į tai, ką darome.

Sunkesnės ir didesnės gyvatės parenkamos tuo atveju, jei klientas nori gilaus masažo, o mažesnės tinka tuomet, kai norima tiesiog atpalaiduojančio pojūčio. Kaip teigia šį būdą išbandę drąsuoliai, seanso metu gyvatės oda neatrodo slidi ar bjauri, o kaip tik priešingai – sausa ir švelni.
L. Bratikaitė

„Retai kam skalbinių lyginimas – malonus užsiėmimas, tačiau jis gana naudingas. Pasikartojantys judesiai pirmyn-atgal – viena geriausių ir naudingiausių nusiraminimo priemonių. Taip yra todėl, kad lyginimas turi nemažai bendro su meditacija. Šių dienų žmogaus smegenys nuolat užimtos įvairių minčių. Suaugusiems vertėtų žinoti, kad efektyviai įtampą mažina ir polietileninė plėvelė su burbuliukais, į kurią dažnai būna įsukama buitinė technika. Internete net galima rasti tinklapių, siūlančių virtualiai „sprogdinti burbuliukus“ ir tokiu būdu „terapintis““, - pasakojo specialistė.

Čekai atsipalaiduoja alaus voniose, bebaimiai – masažuojami gyvačių

„Čekijoje yra alaus darykla, kurioje siūloma pasinerti į alaus vonias. Turistai kviečiami 20 minučių pasilepinti vonioje, pripildytoje +35 laipsnių šilumos alaus. Manoma, kad šiltas alus padeda pašalinti iš kūno toksinus, valo odą, atpalaiduoja raumenis, o alaus mielės prisotina kūną vitaminų. Atpalaiduojantis alaus poveikis taip pat aiškinamas tuo, kad alaus sudedamoji dalis apynys jau nuo seno žinomas kaip raminančiomis savybėmis pasižymintis augalas“, - apie tai, kaip stresą nuima kitų šalių gyventojai pasakojo psichologė.

Laura Bratikaite/R.Danisevičiaus nuotr.
Laura Bratikaite/R.Danisevičiaus nuotr.

Jos teigimu, stiprių nervų turėtojai atranda ir dar originalesnių kovos su stresu būdų. Mėgėjus atsipalaiduoti specialistai apdėlioja ir nenuodingomis gyvatėmis, kurios šliaužioja po visą kūną.

„Sunkesnės ir didesnės gyvatės parenkamos tuo atveju, jei klientas nori gilaus masažo, o mažesnės tinka tuomet, kai norima tiesiog atpalaiduojančio pojūčio. Kaip teigia šį būdą išbandę drąsuoliai, seanso metu gyvatės oda neatrodo slidi ar bjauri, o kaip tik priešingai – sausa ir švelni. Kaip gyvatės gali padėti? Specialistai teigia, kad gyvatės kūnas ir jos atliekami judesiai veikia atpalaiduojančiai, todėl šis metodas dažnai naudojamas, siekiant sumažinti galvos ir raumenų skausmus“, - sakė L. Bratikaitė.

Pasak jos, greita ir efektyvi priemonė sumažinti stresą yra ir skonio permainos. Galima, pavyzdžiui, atsikąsti aitriojo pipiro. Tuomet suveikia kitas stiprus stresorius (pipiro sukeltas deginantis pojūtis), tad nukreipiamas dėmesys nuo anksčiau veikusio stresoriaus (pvz., pokalbio su viršininku).

Siūlo stebėti pirštą ir įsivaizduoti teniso kamuoliuką

Patarimų negaili ir psichologė Diana Kvakšytė, kuri DELFI skaitytojams siūlo atlikti dėmesio nukreipimo pratimus.

„Elementariausias šio pobūdžio pratimas yra skaičiavimas. Tikriausiai ne vienas pykčio metu esate mėginęs skaičiuoti iki 10. Šis pratimas sudėtingoje situacijoje gali padėti išsaugoti blaivų protą, tačiau svarbu, kad skaičiuotumėte susikaupę, o jeigu skaičiavimo metu mintys „nuklysta“, pradėtumėte iš pradžių“, - dar prieš kurį laiką DELFI pasakojo psichologė.

Įdėmiai įsižiūrėkite į mažąjį pirštą. Tegul visas pasaulis nustoja egzistuoti. Pasistenkite pajusti jį, tačiau nejudinkite. Neskubėdami peržiūrėkite visus abiejų rankų pirštus.
D. Kvakšytė

Prie trumpų dėmesio pratimų ji taip pat priskyrė ritmingai judančio daikto stebėjimą. Galima, pavyzdžiui, susikoncentruoti į sekundinę ar minutinę laikrodžio rodyklę ir kurį laiką ją stebėti. Tiesa, stebėti galima ir kitus objektus – daiktus ar savo kūno dalis.

„Įdėmiai įsižiūrėkite į mažąjį pirštą. Tegul visas pasaulis nustoja egzistuoti. Pasistenkite pajusti jį, tačiau nejudinkite. Neskubėdami peržiūrėkite visus abiejų rankų pirštus. Patogiai įsitaisę ir atsipalaidavę 3-5 min. galite įdėmiai stebėti kokį nors daiktą (pieštuką, dėžutę, stiklinę), stengdamiesi nenukreipti žvilgsnio į šalį. Stenkitės pastebėti kuo daugiau daikto detalių. Pamažu įkvėpdami atidžiai stebėkite pasirinktą daiktą, o iškvėpdami užsimerkite „išdildydami” įspūdį. Atlikite pratimą 30-50 kartų“, - patarė psichologė.

Anot jos, galima ir 3-5 min. nenutrūkstamai arba ritmiškai stebėkite bet kokį daiktą, o po to užsimerkti ir 3-5 min. stengtis jį detaliai atvaizduoti. Arba užsimerkus mintyse „įdėti” vieną daiktą į kitą (mažesnį į didesnį).

Specialus projektas „Nacionalinis streso testas“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją