Įspūdingas šventės akcentas nebūtinai pareikalaus didelių išlaidų. Tereikia šiek tiek išmonės ir geros akies, o prireikus, galima pasinaudoti net slaptomis gudrybėmis.
„KM Vestuvės“ planuotoja Karolina Meginytė ir salono „Gėlės ir gvazdikai“ floristas Andrius Plindinas parodė, kaip nebrangiai, bet itin jaukiai sukurti įstabų vestuvinį desertų stalą. Pasak K. Meginytės, šio stalo vaišių užtektų maždaug 20 žmonių kompanijai, visi saldumynai atsiėjo apie 30 eurų, o į sumą įskaičiuojant ir dekoro elementus – 50–60 eurų. Beje, brangiausios samanos – jos kainavo apie 15 eurų.
Miško tematika patiks dar ilgai
K. Meginytės ir A. Plindino dekoruotas saldumynų stalas primena tikrą miško pasaką – samanų paklotėje patupdyti trys skirtingi tortai ir įvairūs nedideli desertai, o bendrą kompoziciją papildo ir paskutinius akcentus sudėlioja spalviškai derantys augalai.
Kaip pasakoja floristas, užsienyje toks stilius vadinamas rustic, tačiau čia jis šiek tiek nugesintas, nebėra tiek daug medžio, atsiranda indų, metalo blizgesio, žvakidžių, vazų, į kurias gali komponuoti kokius nors augalus, medžio šakas ir pan.
„Miško tematika su samanų staltiese ir augaliniais motyvais populiari buvo visada, toks stilius vis dar tebėra ir, manau, dar ilgai bus madinga, – sako A. Plindinas. – Tokį stalą galima daryti tiek žiemą, tiek vasarą. Samanos tartum suminkština tą aplinką ir sukuria romantišką atmosferą. O lietuviai šalto moderno nelabai ir mėgsta.“
Įdomu tai, kad populiaru švenčių stalus dekoruoti augalais, kuriuos vėliau galima dovanoti svečiams, kad jie šiuos parsinešę galėtų pasisodinti ir auginti kaip prisiminimą. Vestuvių planuotoja atskleidžia, kad tokių augalų įkomponuoti į savo puokštes prašo net nuotakos.
„Dekoruodami šį stalą augalus stengėmės derinti pagal sezoną. Tos raudonos uogytės yra bugienis, pasakyčiau, kad tai labiau stalo akcentas nei gėlė. Taip pat pasirinkome sukulentus, meilenius, hiacintus. Jie dar nežydintys, bet visas tas gražumas ir yra tame augime, laukime“, – kalba A. Plindinas.
Kelių aukštų tortai nebemadingi
Kaip sako K. Meginytė, saldumynų stalui svarbiausi patys saldumynai ir indai, į kuriuos pirmieji bus dedami. „Gali būti labai kuklūs saldumynai, bet labai gražūs indai arba atvirkščiai – gali būti labai gražūs saldumynai, bet indų išvis nesimatyti, dėti saldumynus ant kokių nors padėkliukų ar pan. Šį kartą nusprendėme parodyti, kaip sukurti gražų variantą už optimalią kainą“, – sako ji.
Parodomajam stalui indai buvo pasirinkti iš naujos Beatos Nicholson indų kolekcijos, o patys saldumynai – prekybos tinklo „Maxima“.
A. Plindinas įsitikinęs, kad patys desertai turėtų būti ne tik skanūs, bet ir gražūs. Floristo nuomone, šventiškam vestuvių desertų stalui visiškai netiktų tradiciniai lietuviški saldumynai: šakočiai, skruzdėlynai, šimtalapiai ar grybukai. „Tai jau praeitas etapas. Patys desertai jau turi žadinti apetitą, tik pamatęs turi norėti paragauti to deserto. Ir vaizdas, ir skonis turėtų atitikti. Net jeigu desertas ir labai skanus, bet nėra gražus, tai padėtas ant saldumynų stalo, viską sugadina“, – moko floristas.
Vestuvių planuotoja pasakoja, kad iš saldumynų vis dar populiarūs macaroons, maži pyragaičiai su uogomis, dažniausiai norima, kad desertai būtų lengvi.
Vietoj įprasto 3–4 aukštų tortų jau kelerius metus jaunieji mieliau renkasi mažus skirtingų skonių ir dydžių tortus. Ant vieno stalo jų gali būti net 6 ar 7.
Gelbsti prekybos centrai
„Jeigu desertai atrodo išskirtinai viliojantys, gali atsistoti su laikrodžiu ir skaičiuoti, per kiek laiko toks stalas liks tuščias. Mūsų rekordas buvo 15 min., tada turėjom greit sugalvoti, iš kur paimti daugiau desertų“, – prisiminusi juokiasi K. Meginytė.
Vestuvių planuotoja atskleidžia, kad nutikus tokiems nenumatytiems atvejams, dažnai pagelbėja prekybos centrai. „Kiek yra nutikę, kai tortai iškrenta, ištęžta, ištirpsta ar pan., tuomet skubam į parduotuvę, perkam įprastus tortus ir koreguojam juos pagal šventės stilistiką, kad derėtų prie bendro dekoro. O dėl skonio – žmones tiesiog labai paprasta apgauti. Išimk „Rafaelo“ saldainį iš popierėlio – sakys: kažkoks panašus skonis, bet kažkas ne taip“, – šypsosi ji.
K. Meginytė atkreipia dėmesį, kad parduotuvinių tortų stengtis perdaryti kardinaliai nereikėtų, galima tiesiog šiek tiek pakeisti jų puošybą. „Pavyzdžiui, pirktą tortą aptepti grietinėle gal ir ne pats geriausias sumanymas, bet galima jį papuošti valgomomis ar gyvomis gėlėmis. Beje, pastarąsias reikia atitinkamai paruošti, nes paprastai norėdami ilgiau išlaikyti prekybininkai jas laiko įmerkę chemikaluose“, – įspėja vestuvių planuotoja.
