Pažadėjo, kad įvaikinimo procedūros truks trumpiau

 (1)
Ketvirtadienį Nacionalinėje teismų administracijoje Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama gerinti likusių be globos vaikų teisinę padėtį.
Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė
© Nacionalinės teismų administracijos nuotr.

„Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti ir apginti vaikų teises. Svarbiausia, kad būtų apginti vaikų interesai ir įvaikinimo bei globos procesai truktų kuo trumpiau,“ – teigia ministrė A. Pabedinskienė.

„Teismai deda ir dės visas pastangas, kad bylos, kuriose sprendžiami globos ar įvaikinimo klausimai būtų sprendžiamos kiek įmanoma operatyviau. Deja, ne viskas priklauso nuo teismų. Pasirašę šį susitarimą, būsime įsipareigoję visi: tiek teismai, tiek ir vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai,“ – pažymėjo Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.

Pasak pirmininko, daug problemų kyla su pačiais proceso dalyviais: paprastai tėvai, kurių teisių apribojimo klausimas sprendžiamas, nėra aktyvūs, vengia dalyvauti teismo procese ir nepasirūpina atstovu, kuris juos atstovautų teisme, kyla problemų dėl teismo dokumentų įteikimo.

„Sritys, kuriose galime pasistūmėti į priekį – vaikų interesus atstovaujančių specialistų kvalifikacijos kėlimas, efektyvesnis teismo dokumentų įteikimo procesas, glaudesnis teismų ir socialinės srities atstovų bendradarbiavimas teismo procese, gerosios praktikos reguliarus pasidalijimas,“ – teigia E. Laužikas.

Susitarimas įsigalioja nuo šiandien. Artimiausiu metu bus šaukiamas teismų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, teismų praktikai ir esamoms problemoms aptarti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sprendimas – GLOBA

Atvirai: kaip gyvena vaikus priglaudusios šeimos (7)

Kaip gyvena šeima, kurios dalimi tapo tikrųjų tėvų paliktas mažylis? Tai – mitais ir paslaptimis apipinta tema. DELFI dar pavasarį paprašė skaitytojų įkvėpti drąsos kitus ir papasakoti apie savo patirtį – 5 šeimos išdrįso atskleisti tai, ką daugelis palieka už savo namų durų.

Daivos išpažintis: negalėjo pastoti, įsivaikino, o tada įvyko stebuklas (23)

Daivai kelerius metus gydytojai aiškino, kad juodu su vyru natūraliai vaikų sulaukti negalės. Moteris, susitaikiusi su likimu, ryžosi ne brangioms dirbtinio apvaisinimo procedūroms, o įvaikinimui. Po kelerių metų gimė jųdviejų su vyru sūnus.

Mažytė svajonė turėti šeimą (1)

„Šeima gyveno viename kambaryje, kuris atstojo ir virtuvę, ir miegamąjį, ir, žinoma, vietą, skirtą baliams, ten buvo atjungta šiluma ir nupjauti radiatoriai. Kai reikėjo vaikus paimti, mes jų ieškojome tarp skudurų ir šiukšlių.“ Taip apie dieną, kai Vilius (vardas pakeistas, aut. past.) ir jo broliai pateko į SOS vaikų kaimą, pasakojo šios institucijos vadovė Rita Padervinskienė.

Globoti ar įvaikinti? (2)

Mintis įsivaikinti ar paimti globoti be tėvų meilės likusį vaikutį, ko gero, bent kartą yra atėjusi į galvą dažnam žmogui. Vieniems tai tėra momentinis jausmas, kiti apie tai galvoja rimčiau, bet viešumoje sklandantys mitai entuziazmą neretai atvėsina. Kurie iš jų teisingi, o kurie – ne?

Menininkai remia šalies be vaikų namų idėją (21)

„Gyvenimas prasideda šeimoje“ – sako Algirdas ir Remigijus Gataveckai, buvę vaikų globos namų auklėtiniai, o dabar – menininkai, šokėjai, aktyvūs visuomenės nariai. Paremdami iniciatyvą „Šalis be vaikų namų“, jie papuošė vieną Vilniaus gatvių lietaus užrašu „Ar tu pastebi mane?“, primenančiu mums, kad ne visi vaikai turi galimybę augti šeimose ir gyventi mums įprastą gyvenimą, laisvai užsiimti kūryba ir saviraiška.