Noriu globoti! Ką man daryti?

 (5)
Pasirinkimas globoti – tai ne tik pagalba vaikui. Tai nesavanaudiškas savo šeimos ir namų durų atvėrimas ir galimybė biologinei vaiko šeimai mokytis iš globėjų, kad vaikas ir jo tėvai galėtų ne tik vėl būti kartu, bet ir tapti daug tvirtesne šeima nei anksčiau.
© Vida Press

Toks gerumas – be galo laukiamas. Vis tik jam taip pat būtina tinkamai pasiruošti. Įvairios šeimų situacijos, pokyčiai, pats vaikas ir gyvenimas yra gyvas procesas, kuriuo metu reikia būti pasiruošusiems bet kam.

Globėjų Lietuvoje – ir daug, ir mažai?

Iš pirmo žvilgsnio globėjų skaičius Lietuvoje džiugina. 2014 metų pabaigos duomenimis, globėjų šeimose gyveno daugiau nei 58 procentai (5681) visų vaikų, kuriems nustatyta globa. Tai net 1,5 karto daugiau nei globos institucijose. Be to, praėjusiais metais naujose šeimose įsikūrė net 878 vaikai.

Vis tik šie skaičiai reikalauja detalesnio paaiškinimo. Didžioji dalis šeimų arba asmenų, kurie ėmėsi globoti tėvų globos netekusius vaikus, buvo jų artimi arba kiti giminaičiai (70 procentų globos atvejų, 3977 vaikai). Šiame globėjų sąraše dominuoja seneliai, dėdės ir tetos bei broliai, seserys. Šie skaičiai ir tendencija nekinta jau kelerius metus.

O kita globėjų grupė – šeimos ir asmenys, kurie imasi globoti visiškai svetimus vaikus – deja, irgi nėra tokia didelė, kaip norėtųsi. Minėtieji globėjai savo namuose augina apie 30 procentų visų šeimose globojamų vaikų (1704). Visa globėjų grupė taip pat nerodo spartaus augimo – kiekvienais metais, lyginant su praėjusias, skaičius padidėja 20-30 atvejų (2012-2014 metai).

Įvairialypis globos procesas

Globėjų kelias, kuriuo einama link jų šeimos pagausėjimo, prasideda tam tikra nustatyta tvarka. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinos vadovės Vitos Šulskytės, globėjai išreiškia savo lūkesčius, tačiau pasirinkimą formuoja ir įvairios aplinkybės.

„Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius turi informaciją apie visus tos savivaldybės teritorijoje tėvų globos netekusius vaikus, įskaitant ir globojamus institucijoje. Taip pat mūsų tarnyba kiekvieną mėnesį informuoja savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius apie visus per tą mėnesį įrašytus į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą vaikus (išskyrus tuo metu siūlomus įvaikinti konkrečioms šeimoms). Tuomet skyriai su turima informacija supažindina jų savivaldybėse gyvenančius pageidaujančius įvaikinti ar globoti asmenis. Kita galimybė – pasiruošę globėjai gali gauti pasiūlymą globoti konkretų vaiką iškart tada, kai sprendžiamas vaiko laikinosios globos nustatymo klausimas”, – skirtingus atvejus pristato specialistė.

Globėjų pagrindinė užduotis tarsi susideda iš dviejų dalių – tai ne tik namų suteikimas, bet ir pagalba vaikui grįžti pas jo biologinius tėvus.

„Pirmenybė teikiama vaiko grįžimui į šeimą. Jei vaiko globėjais tampa ne artimieji (t. y. ne seneliai ar vaiko broliai, seserys), o asmenys, nesusieti su juo giminystės ryšiais, tai jiems privalomi mokymai, leidžiantys įvertinti, ar jie pasiruošę ir pajėgūs padėti vaikui augti. Net geriausių norų vedini, ką tik atėję į įstaigą asmenys tikrai negali globoti vieno ar kito patikusio vaiko”, – įvairius atvejus pristato V. Šulskytė.

Globėjai taip pat žino, kad jų „darbas” yra vertinamas. Ekspertės teigimu, globotinio atėjimas į šeimą reiškia, kad jam suteikiamos sąlygos vertinamos ne tik atėjimo momentu, bet ir viso globos proceso metu.
„Nepaisant to, ar yra laikinoji, ar nuolatinė globa, visada vykdoma jos priežiūra. Vaiko teisių apsaugos skyrius vertina, kaip globėjai teikia, pavadinkime, šią paslaugą, kaip vyksta pats procesas. Žiūrima, ar globėjai ir pats vaikas yra patenkinti, ar gaunamos visos paslaugos, ar užtikrinama tinkama priežiūra ir vaiko teisės į mokslą, sveikatą, švietimą, etc. Globos priežiūros metu taip pat sprendžiama, ar globėjas gali vykdyti savo pareigas toliau, ar reikia keisti globėją.”

Baimių šešėlis

Besikreipiančių potencialių globėjų užduodamuose klausimuose dažnai atsispindi ne tik noras sužinoti svarbiausius dalykus, bet ir tam tikros baimės. Aiškūs ir bandymai suprasti, kodėl viskas vykdoma būtent taip.

„Norintys globoti asmenys, kurie nėra artimi vaiko giminaičiai, privalo lankyti mokymus, svarbius dėl bendro situacijos ir pokyčių savo ir vaiko šeimoje supratimo. Kad būtų aišku, jog globėjai privalo palaikyti ryšį su vaiko tėvais, jei tai nekenkia jam pačiam. Ir netgi tuo atveju, jei biologiniams tėvams yra apribota tėvų valdžia dėl vaiko nepriežiūros ar kitų sudėtingesnių aplinkybių, tiek vaikui, tiek ir jo biologinei šeimai turi būti teikiama pagalba, kad ryšys būtų palaikomas ir gerinamas. Tad globėjams svarbu suprasti, kuo ryšio palaikymas su biologine šeima yra svarbus ir kodėl turi būti palaikomas jos ir vaiko ryšys”, – globėjų pareigas akcentuoja V. Šulskytė.

Tai – ne teoriniai aspektai, o praktiniai patarimai. Globėjai, nenorintys bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ar vienu iš jų, nėra retenybė.

„Globėjų, nepatenkintų tokiomis taisyklėmis ir tarnybų sprendimais, tikrai pasitaiko. Šie atvejai dažnesni tuomet, kai vaiką globoja seneliai. Taip nutinka todėl, kad jie paprastai turi tam tikrą požiūrį į, tarkime, dukters esamą ar buvusį vyrą, vadovaujasi asmeninėmis nuostatomis, o ne globojamo vaiko interesais. Susidarius tokioms aplinkybėms, Vaiko teisių apsaugos skyrius gali nukreipti psichologų ar kitų specialistų konsultacijoms, kad tiek vaikas, tiek ir jo biologinis tėvas ar globėjas gautų pagalbą santykiams atstatyti ar neteisingoms nuostatoms pakeisti. Ryšio atkūrimas yra būtinas ir jam teikiama pirmenybė. O jei tas globėjas ar globėjai ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų, gali būti arba keičiamas globėjas, arba visiškai naikinama globa, jei yra pagrindas, kad vaikas gali grįžti į šeimą”, - galiojančias taisykles akcentuoja specialistė.

Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. paštu info@vaikoteises.lt .

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sprendimas – GLOBA

Atvirai: kaip gyvena vaikus priglaudusios šeimos (7)

Kaip gyvena šeima, kurios dalimi tapo tikrųjų tėvų paliktas mažylis? Tai – mitais ir paslaptimis apipinta tema. DELFI dar pavasarį paprašė skaitytojų įkvėpti drąsos kitus ir papasakoti apie savo patirtį – 5 šeimos išdrįso atskleisti tai, ką daugelis palieka už savo namų durų.

Daivos išpažintis: negalėjo pastoti, įsivaikino, o tada įvyko stebuklas (23)

Daivai kelerius metus gydytojai aiškino, kad juodu su vyru natūraliai vaikų sulaukti negalės. Moteris, susitaikiusi su likimu, ryžosi ne brangioms dirbtinio apvaisinimo procedūroms, o įvaikinimui. Po kelerių metų gimė jųdviejų su vyru sūnus.

Mažytė svajonė turėti šeimą (1)

„Šeima gyveno viename kambaryje, kuris atstojo ir virtuvę, ir miegamąjį, ir, žinoma, vietą, skirtą baliams, ten buvo atjungta šiluma ir nupjauti radiatoriai. Kai reikėjo vaikus paimti, mes jų ieškojome tarp skudurų ir šiukšlių.“ Taip apie dieną, kai Vilius (vardas pakeistas, aut. past.) ir jo broliai pateko į SOS vaikų kaimą, pasakojo šios institucijos vadovė Rita Padervinskienė.

Globoti ar įvaikinti? (2)

Mintis įsivaikinti ar paimti globoti be tėvų meilės likusį vaikutį, ko gero, bent kartą yra atėjusi į galvą dažnam žmogui. Vieniems tai tėra momentinis jausmas, kiti apie tai galvoja rimčiau, bet viešumoje sklandantys mitai entuziazmą neretai atvėsina. Kurie iš jų teisingi, o kurie – ne?

Menininkai remia šalies be vaikų namų idėją (21)

„Gyvenimas prasideda šeimoje“ – sako Algirdas ir Remigijus Gataveckai, buvę vaikų globos namų auklėtiniai, o dabar – menininkai, šokėjai, aktyvūs visuomenės nariai. Paremdami iniciatyvą „Šalis be vaikų namų“, jie papuošė vieną Vilniaus gatvių lietaus užrašu „Ar tu pastebi mane?“, primenančiu mums, kad ne visi vaikai turi galimybę augti šeimose ir gyventi mums įprastą gyvenimą, laisvai užsiimti kūryba ir saviraiška.