5 dovanos, kurias gauname ten, kur visai nesitikime

 (1)
Kai kalbame apie globą ir įvaikinimą, akcentuojame dovaną ir naujas galimybes vaikui – augti šeimoje, gauti pilnavertį auklėjimą, išsilavinimą, tėvų dėmesį. Tačiau šįkart norime kalbėti apie dovanas, kurias galime gauti mes patys.
© Shutterstock nuotr.

Psichologė Karolina Gurskienė.

Kalbant apie įsivaikinimą, vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl žmonės pradeda svarstyti apie tai, yra noras suteikti pagalbą vaikui, kuriam ne taip pasisekė, noras jam tarsi padovanoti išskirtinę ir labai trokštamą dovaną - galimybę augti šeimoje ir turėti saugius namus.

Ir išties, įsivaikinę Jūs tarsi įteiksite dovaną vaikui, tačiau kartu ir „pasidovanosite“ dovaną sau – globos laimę. Juk vaikas šeimoje – ypatingą reikšmę turinti dovana. Ne tik vaikas, bet ir tėvai abipusiai gauna naują gyvenimą, kuris tampa pilnas vaikiško kikenimo ir noro stengtis išmokyti ir išmokti, duoti ir gauti, perteikti ir priimti. Visiškai nesvarbu ar įvaikintas vaikutis yra vienintelis Jūsų šeimoje ar vienas iš jau esamų vaikų, su kiekvienu vaiku - sava patirtis, mokykla ir laimėjimai.

1 dovana: kantrybė

Visų pirma, nusprendę įsivaikinti vaikutį, būsimi tėveliai įgyja kantrybės – labai atsakingai išmoksta laukti patys ir išmoko kantriai laukti mažylį. Žinojimo džiaugmas, kad tapsite viena šeima dažnai sunkiai telpa krūtinėje, o gebėjimas kantriai laukti ir perteikti tą kantrybę vaikui - didelis laimėjimas. Kantrybės reikalauja ir visas auginimo, mokymo bei auklėjimo procesas ir tik darant viską su meile pasiekiame pozityvių ir ilgalaikių rezultatų. Tikriausiai niekas kitas taip neugdo mūsų kantrybės kaip vaikai, ar ne?

2 dovana: pasitikėjimas savimi

Nuspręsti įsivaikinti, tai reiškia pasitikėti savimi, kad gali padaryti kažkieno gyvenimą pilnaverčiu. Įsivaikinus, šis pasitikėjimas savimi dar labiau sustiprėja, nes tampate pavyzdžiu savo naujajam šeimos nariui, kuris į Jus lygiuojasi ir svarbiausia, Jumis pasitiki. Tampate viską galinčiu ir mokančiu, nes pastangos dėl savo vaiko yra ypač motyvuojantis reiškinys.

3 dovana: daugiau šypsenų

Įsivaikinti – tai dovanoti šypseną ir gauti šypseną. Jūs tikrai stengsitės savo naujajam mažyliui suteikti kuo daugiau pozityvių emocijų, norėsite tarsi kompensuoti dažnai matytus niūrius veidus, todėl tikrai dažnai šypsositės.

Galbūt ne iš karto tokiu pačiu kiekiu, tačiau laikui bėgant mažylis Jums atsakys tuo pačiu, kuo toliau, tuo dažniau. Jūs ir patys, iš pradžių stengęsi kuo daugiau šypsotis, vėliau pastebėsite, kad šypsena natūraliai Jus aplanko daug dažniau nei anksčiau.

Stengtis namuose palaikyti pozityvią atmosferą taps tarsi savaime suprantamas dalykas, kuris tikrai patiks ir bus priimtinas kiekvienam Jūsų šeimos nariui.

4 dovana: meilė

Mažyliui suteikiamas Jūsų rūpestis ir gerumas turi atgalinį ryšį – nuoširdus mažų rankučių apkabinimas, jautrus pasakojimas patikint svarbiausius dienos įvykius, ramus užmigimas įsikibus į ranką baigiantis vakarui. Ir visa tai reiškia viena – „pagaliau aš saugus ir toks esu dėka Tavęs“.

5 dovana: laikas

Ir galiausiai didžiausia įsivaikinimo dovana - laikas. Net jeigu Jums anksčiau visada viskam pritrūkdavo laiko, atsiradus naujam šeimos nariui, Jūs išmoksite savo laiką susiderinti taip, kad net ir labai užimtoje dienotvarkėje atsirastų laisvi vakarai su vaiku. O šioje skubančioje kasdienybėje papildomai atsiradęs laisvas ir dar malonus laikas, - ar ne pati puikiausia dovana?

Įsivaikinimas – tai tarsi abipusis reiškinys nuo pat pradžių – Jums patiko būtent tas mažylis ir ne kitas, nes buvo akivaizdu, kad jis išskirtinai rodė dėmesį Jums. Gyvenimas su įvaikintu vaiku - tai nuolatinės abipusės dovanos, kurias tai dovanojate, tai gaunate ir nuolat tuo keičiates. Juk geriausios dovanos būna tos, kurių labai norite, o įsimintiniausios - kurių nesitikėjote. Globos dovana apima jas abi.

Tavovaikas.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sprendimas – GLOBA

Atvirai: kaip gyvena vaikus priglaudusios šeimos (7)

Kaip gyvena šeima, kurios dalimi tapo tikrųjų tėvų paliktas mažylis? Tai – mitais ir paslaptimis apipinta tema. DELFI dar pavasarį paprašė skaitytojų įkvėpti drąsos kitus ir papasakoti apie savo patirtį – 5 šeimos išdrįso atskleisti tai, ką daugelis palieka už savo namų durų.

Daivos išpažintis: negalėjo pastoti, įsivaikino, o tada įvyko stebuklas (23)

Daivai kelerius metus gydytojai aiškino, kad juodu su vyru natūraliai vaikų sulaukti negalės. Moteris, susitaikiusi su likimu, ryžosi ne brangioms dirbtinio apvaisinimo procedūroms, o įvaikinimui. Po kelerių metų gimė jųdviejų su vyru sūnus.

Mažytė svajonė turėti šeimą (1)

„Šeima gyveno viename kambaryje, kuris atstojo ir virtuvę, ir miegamąjį, ir, žinoma, vietą, skirtą baliams, ten buvo atjungta šiluma ir nupjauti radiatoriai. Kai reikėjo vaikus paimti, mes jų ieškojome tarp skudurų ir šiukšlių.“ Taip apie dieną, kai Vilius (vardas pakeistas, aut. past.) ir jo broliai pateko į SOS vaikų kaimą, pasakojo šios institucijos vadovė Rita Padervinskienė.

Globoti ar įvaikinti? (2)

Mintis įsivaikinti ar paimti globoti be tėvų meilės likusį vaikutį, ko gero, bent kartą yra atėjusi į galvą dažnam žmogui. Vieniems tai tėra momentinis jausmas, kiti apie tai galvoja rimčiau, bet viešumoje sklandantys mitai entuziazmą neretai atvėsina. Kurie iš jų teisingi, o kurie – ne?

Menininkai remia šalies be vaikų namų idėją (21)

„Gyvenimas prasideda šeimoje“ – sako Algirdas ir Remigijus Gataveckai, buvę vaikų globos namų auklėtiniai, o dabar – menininkai, šokėjai, aktyvūs visuomenės nariai. Paremdami iniciatyvą „Šalis be vaikų namų“, jie papuošė vieną Vilniaus gatvių lietaus užrašu „Ar tu pastebi mane?“, primenančiu mums, kad ne visi vaikai turi galimybę augti šeimose ir gyventi mums įprastą gyvenimą, laisvai užsiimti kūryba ir saviraiška.