„Aš manau, kad šios sumos nepakaks, nes pernai, užpernai kelių finansavimas buvo labai mažas, o keliai silpo. Juos veikia transporto priemonės, klimato veiksniai. Teoriškai kalbant, jeigu pernai būtų reikėję 1 mlrd. Lt, bet mes neskyrėm, tai kitąmet 2 mlrd. bus mažai. Vien Kauno pagrindinėms gatvėms sutvarkyti reikia 0,5 mlrd. Lt. Jeigu valstybė reikiamų pinigų neskirs, keliai masiškai irs. Man keista, mes surenkam labai didelius degalų akcizus, lyginant su kitomis Europos šalimis, tačiau ne visi pinigai grįžta į kelių infrastruktūros tvarkymą. Vairuotojų tokia situacija neturėtų tenkinti“, – teigė VGTU Transporto technologinių įrenginių katedros prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius.
Mokslininkas patikino, kad kelių infrastruktūra rūpintis būtina, nes tai duoda didelį ekonominį efektą – „investuotas 1 litas gali garantuoti 3 arba 4 litus“.
Žvyrkeliai virto gruntkeliais
„Rajonuose yra labai daug žvyrkelių. Jų daugiau nei 7000 km. Žvyrkeliai yra nekomfortiški, lemia didesnį degalų sunaudojimą, taip pat jie prasti ekologiniu požiūriu – dulka, teršia aplinką. Asfaltuojant žvyrkelį reikia ne vien jo paviršių tvarkyti. Daug lėšų reikia žvyro dangos storio atstatymui. Greideriu lygindami kelią dalį medžiagos nužeriame – žvyro sluoksnis vis plonėja, kelias silpsta. Kai kuriose vietose kelio danga yra labai plona, tokį reikėtų vadinti gruntkeliu. Vien tik asfalto uždengimas nėra kompleksinis problemos sprendimo būdas“, – prastą rajoninių kelių būklę įvardijo mokslininkas.
Jis įsitikinęs, kad visų lėšų skirti žvyrkelių asfaltavimui nederėtų, tokiu atveju nukentėtų magistraliniai ir krašto keliai. H. Sivilevičiaus manymu, skirstant lėšas labai svarbu tikslingai išdėstyti prioritetus ir išlaikyti pusiausvyrą.
Profesorius nuogąstauja, kad tokiu tempu asfaltuojant žvyrkelius, jų turėtų nelikti po daugiau nei pusšimčio metų: „Žmonių aplinką gyvenvietėse pagerinti yra svarbu. Jei tokiais tempais žvyrkelius asfaltuosim, tai praeis 60 metų, kol jų neliks. Tai labai ilgas laikotarpis.“
Tačiau Eligijus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija šiemet yra nutarusi prioritetą teikti gyvenviečių kelių remontui.
Eismo saugumą didins inžinerinėmis priemonėmis
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, šiemet kelių infrastruktūrai gerinti skirta 18,320 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Maža to, saugaus eismo priemonės bus diegiamos ir įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus investicinius projektus. Pernai inžinerinių priemonių diegimui buvo atriekta kiek didesnė suma – 20,65 mln. Lt.
N. Abukauskas tvirtino, kad inžinerinės eismo saugumo priemonės įrengiamos pavojinguose kelių ruožuose, siekiant sumažinti automobilių greitį. Jo žodžiais tariant, kitose valstybėse atlikta eismo įvykių analizė parodė, jog inžineriniai sprendimai turėjo nemažai įtakos automobilių greičio, eismo dalyvių elgsenos pokyčiams – tai padėjo sumažinti avarijų riziką.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas pažymėjo, kad saugumo priemonių diegimas yra svarbus. Nepaisant to, avarijų nepavyks išvengti be eismo dalyvių nuovokumo: „Būtina paminėti, kad geros būklės kelias gali turėti teigiamos įtakos gerinant eismo saugumo situaciją tik tuo atveju, jei kelyje vyrauja subalansuoti sprendiniai, atitinkantys kiekvieno keliu besinaudojančio eismo dalyvio poreikius. Kelio elementų visuma skatina eismo dalyvį elgtis atsakingai. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prioritetas – kokybiškos ir saugios paslaugos vartotojui suteikimas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas ne tik kokybiškų kelio parametrų išlaikymui, bet maksimaliai saugių sąlygų sudarymui, panaudojant inžinerines saugos priemones.“
