Vilkiko vairuotojo išpažintis: atradau vaistą nuo plaštakių

 (200)
Ilgus metus laivu po jūrą plaukiojęs Vaclovas Rūkštelis vieną dieną nusprendė pakeisti savo gyvenimo kryptį ir tapo vilkiko vairuotoju. „Dabar aš sausumos jūreivis“, - juokiasi jis pridurdamas, kad šie darbai iš tiesų labai panašūs.
Vaclovas Rūkštelis
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Daugelį metų kelyje praleidusiam vyrui ne kartą teko vilkiko kabinoje vienam sutikti šv.Velykų ar Kalėdų rytą. Patys tolimųjų reisų vairuotojai dažnai juokauja, kad tai „svajonių darbas“ – miegi būdoje, šlapiniesi ant ratų, tačiau vyras įžvelgia ir pliusų.

„Daug kas sako, kad tik ligoniai gali dirbti šitą darbą, bet jis nėra pats blogiausias, - tvirtina vyras. Jis džiaugiasi turėjęs galimybę pamatyti gražiausius Europos miestus, bet iki šiol negali atsistebėti kai kurių vairuotojų elgesiu kelyje. „Jie yra bebaimiai“, - tvirtina V. Rūkštelis, ne kartą patekęs į pavojingas situacijas.

Prisiskaitę internete rizikuoja gyvybe

Iš pradžių vilkiko kabinoje gali pasijausti karaliumi – it kokiame soste sėdi aukščiau kitų eismo dalyvių ir stebi pravažiuojančiuosius. Tačiau V. Rūkštelis ragina lengvųjų automobilių vairuotojus suprasti, kad matomumas kabinoje yra visiškai kitoks. „Kad ir koks būtų sunkvežimis – senesnis ar modernesnis – visuose susidaro aklosios zonos maždaug už kabinos, kur yra kuro bakai. Jei koks golfiukas ar kitas mažas automobiliukas įvažiavo į tą zoną, aš jo paprasčiausiai nematau. Gerai jei tavęs tuo metu nelenkia, bet jei pradeda lenkti – visko gali nutikti“, - sako jis.

Vyrą labiausiai erzina, kada lengvųjų automobilių vairuotojai staigiai persirikiuoja prieš pat vilkiką ir jis yra priverstas staigiai stabdyti. „Tai labai pavojinga, o ir kuro sąnaudos smarkiai išauga. Po vieno tokio stabdymo visos viduje esančios paletės su 18 tonų šokolado pasviro į priekį ir bet kada galėjo virsti, todėl turėjau savo rankomis visą šokoladą perkrauti“, - prisimena jis.

Baisiausia vyrui, kada vairuotojai vilkiką pradeda lenkti iš dešinės pusės, nes per kairįjį langą dar gali apsižiūrėti, o dešinysis tiesiog yra per toli: „Prancūzijoje, Vokietijoje tokių dalykų niekada nepamatysime, nors tai nėra uždrausta, tačiau Lietuvoje žmonės drąsiai sunkvežimį apvažiuoja pirma eismo juosta, o tada ir įvyksta eismo įvykiai. Dar blogiau, kai man reikia sukti į dešinę T formos sankryžoje ir kažkas tuo metu taip pat suka iš pirmos eismo juostos. Kadangi aš sėdžiu 17 metrų ilgio transporto priemonėje, turiu kažkiek „iškišti nosį“ į sankryžą, kad pamatyčiau eismą. Todėl, laiku nepastebėjęs automobilio iš dešinės galiu jį netyčia sutraiškyti“, - pavojingą situaciją apibūdina V. Rūkštelis.

Jį stebina, kad atsiranda drąsuolių, kurie nesibodi lenkti net kelių vilkikų iš karto – tokios situacijos dažnai baigiasi mirtimi: „Pats esu matęs kito vairuotojo video registratoriaus medžiagą, kai lengvasis automobilis nusprendė aplenkti iš karto keturis vilkikus. Aišku, jie ir patys yra kalti, nes nesilaikė saugaus atstumo, bet medžiaga tikrai baisi.“

Kartais lengvieji automobiliai važiuoja specialiai „prilipę“ prie sunkvežimio galo, nes prisiskaito internete, kad tai sumažins kuro sąnaudas. Patyrusį vairuotoją toks važiavimas labai vargina, be to, staigiai sustabdžius, automobilis gali didele jėga įsirėžti į sunkvežimio galą. „Girdėjau, kad vilkiko gale susiformuoja vadinamas aerodinaminis maišas, kuris kažkiek tempia kitą automobilį. Tačiau jei taip būtų iš tikrųjų – vilkikai ir priekabas temptų nemokamai“, - juokiasi V. Rūkštelis.

Stebina kiti vilkikų vairuotojai

Bene dešimtį metų vilkikus vairuojantis V. Rūkštelis labiausiai stebisi savo kolegomis, kurie lygiai taip pat kaip lengvųjų automobilių vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo ir žaidžia su mirtimi: „Kad ir mano kolega. Normalus vyras, bet, žiūriu, važiuoja vos dešimt metrų atstumu iki mano sunkvežimio galo. Dirsteliu į veidrodėlį ir bijau spausti stabdžio pedalą. Sustabdau – turiu draugą negyvą.“

V. Rūkštelis atkreipia dėmesį, kad nedrausmingiausi būna žilstelėję, vyresnio amžiaus vairuotojai, manantys, jog viską žino geriau už kitus. „Jų elgesys mane šokiruoja. Ne tas žodis kaip neatsakingai elgiasi. Užlenda tiesiai prieš mane, stabdo, sudaro negražias, pavojingas situacijas. Kartais tai būna pagyvenęs žmogus, tinkantis man į tėvus, todėl susidariau nuomonę, kad žilas plaukas visai nereiškia patyrusį vairuotoją. Lengvųjų automobilių vairuotojus dar galima suprasti, kodėl daro klaidas, jie juk nėra sėdėję sunkvežimyje ir nesupranta vaizdo iš kabinos“, - sako jis.

Kiekviena tokia liūdnai pasibaigti galėjusi akistata sugadina nuotaiką visai dienai. Vyras stebisi, kad tie patys vilkikų vairuotojai Prancūzijoje ar Belgijoje elgiasi visiškai kitaip, atsiranda kažkokia pagarba. Jis nesupranta, kas priverčia elgtis žymiai kultūringiau ir atsakingiau: „Gal todėl, kad užsienyje miela pamatyti lietuviškus numerius, atsiranda kažkokie jausmai. O gal tai lemia greitkelių filmavimas, nežinau, bet skirtumas tikrai yra.“

Vilkiko vairuotojo išpažintis: atradau vaistą nuo plaštakių
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Užtat vyras pastebėjo, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, atvirkščiai – elgiasi kaip nori ir nepaiso bet kokių taisyklių. „Visi mes žinome, kad vokiečiai kaip nacija yra labai išsilavinusi, kultūringa, tačiau ne kartą esu matęs kaip Lietuvos aikštelėse šiukšles palieka, viršija greitį. Esu bendravęs su olandais, kurie už menkiausią taisyklių pažeidimą labai greitai gali lėkti iš darbo, bet atvažiuoja čia ir elgiasi labai drąsiai“, - pasakoja jis. Eismo kultūra nepasižymi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, ir sunku pasakyti, kodėl vienas ar kitas vairuotojas kelyje elgiasi lyg būtų vienas.

Turi receptą įkyrioms prostitutėms

Įprastą sunkvežimio vairuotojo darbo dieną apibūdinti nėra taip sudėtinga: kelias, posūkis, kelias, stovėjimo aikštelė, kelias kelias. Vakarais jie stengiasi sustoti degalinių ar motelių aikštelėse, kuriose galėtų prisijungti prie bevielio interneto ir bent kiek pabendrauti su Lietuvoje likusiais artimaisiais, didžiausia pramoga – per nešiojamą kompiuterį pažiūrėti filmą. Jaunesni vairuotojai, studijuojantys ištęstinėse studijose, ruošiasi egzaminams, prie blankios šviesos kabinoje skaito knygas.

„Tai tikrai sunkus darbas ir, manau, ne taip jau gerai apmokamas. Kartais turi ir naktimis važiuoti, o pirmadienio rytas po savaitgalio dažnai būna ne savaitės pradžia kaip daugeliui, o darbo vidurys ar pabaiga. Pagal reglamentą leidžiama važiuoti šešias dienas neviršijant 9-10 valandų per parą. Po to gali sustoti 24 valandų poilsiui ir paskui vėl šešias dienas į trasą“, - supažindina jis su darbo krūviu.

Vairuotojas vežiojasi su savimi vandens kanistrą, kad kiekvieną vakarą galėtų pasirūpinti asmenine higiena, kartais sustoti pavyksta degalinėje, kurioje yra dušas. „Norisi ir rūbus išsiskalbti, ir patalynę išsiplauti. Galimybių kažką nuveikti vakare yra nedaug – vietos kabinoje mažai. Kartais juokaujame, kad 9 valandas kairėje pusėje vairavę vairuotojai sėda į dešinę kabinos pusę pailsėti“, - juokiasi.

Palikti vilkiką be priežiūros yra baisu, kadangi jis bet kada gali būti apiplėštas. Kartais vagišiai bando įsilaužti į kabiną netgi viduje esant vairuotojui. Taip atsitiko geram vyriškio draugui, su kuriuo jis bendrauja daugiau nei penkiolika metų. „Jis ramiai žiūrėjo filmą, kol išgirdo šnypštimą. Vagys rado prie durų tarpelį ir pradėjo leisti kažkokias dujas, kad jį apsvaigintų. Draugas greitai užvedė variklį ir atsidarė liuką, pro užuolaidėles dar spėjo pamatyti nubėgančius du vyriškius. Po to jis negalėjo ramiai miegoti ir kas pusvalandį užsistatydavo žadintuvą, kad vėl nenutiktų kažko panašaus“, - sako V. Rūkštelis.

Vairuotojas prisimena, kad tokių nemigos naktų teko patirti ir jam pačiam. „Miegojau ir staiga išgirdau garsą. Iš karto pašokau iš lovos ir žiūriu – bako dangtelis vienoje pusėje sulaužytas – kažkas ruošėsi kurą išleisti. Tai jūs tik pabandykite įsivaizduoti, kaip po tokios neišmiegotos nakties kitą dieną vėl reikia važiuoti ir taip visą savaitę“, - apie sunkų vilkiko vairuotojo darbą pasakoja jis.

Kelyje vairuotojas dažnai susiduria su prostitutėmis, o kartais jam tenka net su jomis pakovoti. „Šalia Barselonos kiaurą parą vyksta verslas. Tik sustoji aikštelėje pailsėti, žiūrėk, jau ateina, siūlo savo paslaugas, veda derybas kaip kokiame rytietiškame turguje“, - juokiasi. Kartais jos bando parduoti navigacines sistemas, telefonus, atsineša net kompiuterių. „Ir aišku jie būna be įkroviklio, todėl akivaizdu, iš kur jos gavo tuos daiktus. Prieš tokias plaštakes labai gerą vaistą atradau – pasakau, kad neturiu pinigų – ir iš karto dingsta“,- receptu dalijasi jis.

Be kelių bokalų vakare – ne vairuotojas

Kasdienis vakarojimas stovėjimo aikštelėse, kuriose nelabai yra ką veikti, kartais vairuotojus priverčia imtis taurelės. „Koks aš vairuotojas, jei vakare porą alaus „nepakėliau“ – įprasta frazė. Tiesą sakant, labai dažnai matau kaip vartojamas alkoholis, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad naktį tikrai sunku užmigti, todėl kai kuriems taurelė yra priemonė tai padaryti greičiau “, - sako jis. Žinoma, ne kiekvienam pavyksta neperlenkti lazdos ir kitą rytą į kelią išvažiuoti visiškai blaiviam.

Kartais vyras, sunkvežimį palikęs saugomoje aikštelėje, gali leisti sau vakare pabėgioti, išeiti apsižvalgyti po apylinkes. Praeitas vasaras jis vežiojosi sulankstomą dviratį, kuriuo, atsiradus progai, išriedėdavo į gatves. Vyras džiaugiasi, kad ilgesnio poilsio metu yra aplankęs Paryžių, Barseloną, Veneciją, todėl sunkus darbas turi ir pliusų: „Sumoku kokių 10 eurų už stovėjimo aikštelę, šoku į autobusą ir prašau – vaikščioju Eliziejaus laukais, kylu į Eifelio bokštą. Reikia pačiam susigalvoti, kaip tą darbą pasilengvinti.“

Vyrui ypatingai suskausta širdį, kai per šventes lieka vienas, toli nuo namų. Jis ne kartą vilkiko kabinoje šventė šv. Kalėdas, lukšteno velykinį margutį. Tada vyrą apima niūrios mintys, nostalgija, jis jaučiasi be galo vienišas.

„Prieš šventes į šaldytuvėlį kabinoje, kad ir konservuoto, bet kažko skanesnio įsidedu. Likus porai dienų galvoju, ar turėsiu su kuo margutį sudaužti, gal sutiksiu kokį lietuvį ar lenką, kurį galėsiu pavaišinti ir bent simboliškai paminėsime šventę, - sako jis.

Per mėnesį V. Rūkštelis nuvažiuoja apie 10 000 kilometrų ir jau kelionės pradžioje pradeda nekantrauti, kada galės susitikti su šeima. Pašnekovas džiaugiasi, kad šiais metais ilgam išsiskirti neteks ir vienas vilkiko kabinoje šv. Kalėdų ar Velykų nesutiks. Gimus sūnui, vyras nusprendė daugiau laiko skirti šeimai, todėl į tolimuosius reisus traukti nesiruošia. Iš jo veido šiandien nedingsta šypsena.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Rugpjūčio 24D.
2108 1904
121 112
2517 2270