Stulpai ir tvoros – vis dažnesni eismo įvykių „dalyviai“

 (1)
Priešingai populiariam įsitikinimui, eismo įvykiui įvykti nebūtinai reikia dviejų ar daugiau eismo dalyvių. Neretai nemalonumų vairuotojai sau prisidaro net ir būdami visiškai vieni kelyje. Tokiais atvejais be paties eismo įvykio kaltininko nukenčia ir pakelės medžiai, stulpai, privačių valdų tvoros ar garažų vartai. Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo tik viena transporto priemonė, skaičius šiemet, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 65 proc., teigia Europos bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje.
Automobilis, įsirėžęs į stulpą
© DELFI (R.Gečiūnaitės nuotr.)

Iš viso nuo metų pradžios draudimo įmonė užfiksavo daugiau nei 280 tokių avarijų, o jų metu gyventojų turtui padaryta žalos už beveik 300 tūkst. eurų. Vieno iš eismo įvykių metu automobilis rėžėsi į medį, o išmokos suma siekė net 13 tūkst. eurų. Pernai per tą patį laikotarpį registruota beveik 170 eismo įvykių, kuriose dalyvavo tik viena transporto priemonė. Gyventojams dėl šių incidentų metu patirtų nuostolių išmokėta daugiau kaip 160 tūkst. eurų draudimo išmokų.

„Vairuotojai dažnai pamiršta, kad kelyje atsargiai ir dėmesingai elgtis reikia ne tik esant intensyviam eismui ar tose vietose, kur gausu automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų. Net ir tuomet, kai aplinkui nėra nė gyvos dvasios ir, atrodytų, prie vairo būtų galima leisti sau labiau atsipalaiduoti, rečiau žvilgtelėti pro galinio vaizdo veidrodėlius ar netgi stipriau nei leidžiama spustelėti akceleratoriaus pedalą, to daryti tikrai nereikėtų. Dažnai tai tampa lemtinga klaida, dėl kurios vėliau tenka gailėtis“, – sako „Ergo Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, vis dar gana dažnos ir situacijos, kai vairuotojai su automobiliais neišsitenka nuosavuose kiemuose, garažuose ar stovėjimo aikštelėse. Tokiais atvejais išverčiami įvairūs stulpeliai, atitvarai, apgadinami garažų vartai ar pastatų sienos bei, žinoma pačios transporto priemonės. R. Bieliausko teigimu, vairuotojui nesant tikram, ar ribotame plote pavyks apsisukti, prisiparkuoti, pravažiuoti pro vartus, jei įmanoma, reikėtų paprašyti keleivių ar aplinkinių, kad šie pagelbėtų vairuotojui – išlipę iš automobilio pareguliuotų, iš šalies įvertintų situaciją, atstumą nuo kliūčių ir galimybes sėkmingai pravažiuoti.

„Gerai bent tai, kad kiemuose ir aikštelėse paprastai nenukenčia žmonės ir atsiperkama tik finansiniais nuostoliais. Priešingai, nei tuomet, kai vairuotojas pajunta per daug laisvės ir mano tuščiame kelyje galintis važiuoti kaip tinkamas. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo įgūdžiais prie vairo yra viena dažniausių priežasčių, kodėl, net ir nesant kitų eismo dalyvių, transporto priemonės skrieja nuo važiuojamosios kelio dalies, trenkiasi į kelio atitvarus ar medžius, atsiduria grioviuose ar kitokiu labai nemaloniu ir pavojingu būdu baigia savo kelionę“, – sako R. Bieliauskas.

Pasak „Ergo Insurance“ Lietuvoje atstovo, dažnai vairuotojams koją pakiša ir nepalankios oro sąlygos, slidi kelio danga, dėl kuriuos automobilis neretai nesuvaldomas, apgadinamas pats ir pridaro žalos trečiųjų šalių turtui. Kartais, R. Bieliausko teigimu, kaltas būna paprasčiausias vairuotojų išsiblaškymas ir neapdairumas – pastačius automobilį įkalnėje pamirštama įjungti rankinį stabdį, važiuojant atbuline eiga gerai neapsidairoma, nesugebama tinkamai įvertinti atstumo nuo įvairių kliūčių.

„Kalbant apie nuostolius, net jei eismo įvykyje dalyvauja tik viena transporto priemonė, kitų asmenų turtui padarytą žalą tokiu atveju atlygina draudimo bendrovė. Žinoma, su sąlyga, kad transporto priemonė yra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Savo automobiliui padarytos žalos atlyginimo, nesant kito eismo dalyvio kaltės, gali tikėtis Kasko draudimu pasirūpinę vairuotojai“, – primena R. Bieliauskas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Rugpjūčio 23D.
2097 1895
121 112
2504 2255