Paaiškino, kas kaltas dėl milžiniškų spūsčių mieste: to nepavyks išvengti bent keletą metų

 (62)
Kartu su atėjusiu rudeniu ir atvėsusiais orais į didžiuosius šalies miestus grįžo ir vairuotojų galvos skausmas – transporto spūstys. Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis Vilniaus ir Kauno vairuotojams vėl teko prisiminti, ką reiškia iki darbo, mokymo įstaigos ar iš jų keliauti valandą ir ilgiau.
© DELFI / Tomas Vinickas
Ekspertai pastebi, kad nepaisant didesnių transporto srautų miestų gatvėse per pirmąją rudens savaitę draudikai fiksavo mažiau eismo įvykių nei atitinkamais vasaros mėnesių laikotarpiais.

„Pirmąją rugsėjo savaitę užregistravome 222 eismo įvykius, apie 40 proc. iš jų Vilniaus mieste. Tuo metu vasaros mėnesiais per savaitę vidutiniškai fiksuodavome iki 300 eismo įvykių. Tai galima paaiškinti tuo, kad gatvėse padaugėjus automobilių, vairuotojai tapo šiek tiek atsargesni, sumažėjo tolimesnių užmiesčio kelionių, dalis vairuotojų po atostogų grįžo prie jiems įprastesnių maršrutų, kuomet vasarą dažniau važiuojama ir į kitus miestus, mažiau žinomais keliais. Be to, vasarą, kai orai geri, o automobilių miestuose ne tiek daug, išvažiuoti į gatves labiau linkę mažai praktikos turintys vairuotojai, kuriems tikimybė patekti į eismo įvykį – didesnė“, – teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Draudimo eksperto teigimu, didžiausia eismo įvykio metu užregistruota žala per pirmąją rugsėjo savaitę siekė 5000 eurų. Tiesa, ji užfiksuota ne Lietuvoje, o Švedijoje. Lietuvoje brangiausia avarija buvo registruota Vilniaus mieste. Jos žala siekia daugiau nei 2250 eurų.

Pasak R. Bieliausko, priešingai nei eismo įvykių, transporto spūsčių miestų gatvėse, deja, padaugėjo ženkliai. Ekspertas pažymi, kad dėl piko valandomis nusidriekiančių automobilių kolonų dažnai kalti ir patys vairuotojai, kurie skubėdami, vairuodami nekultūringai ir pažeidinėdami taisykles blogina situaciją keliuose.

„Viena iš dažnų situacijų, su kuria susidurti tenka daugeliui didžiųjų miestų vairuotojų – kai eismo dalyviai esant intensyviam eismui persirikiuodami į kitą eismo juostą bando užlįsti priešais kitus automobilius, nepraleidžia kitų vairuotojų pagal taisykles. Dėl tokių manevrų mažiausiai eismui pralaidžios gatvių vietos dar labiau apkraunamos ir susidaro grūstys. Dažnai taip nutinka šalia žiedinių sankryžų“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudiko, kiekvieną rudenį į didžiųjų miestų gatves taip pat išvažiuoja nemažai naujų vairuotojų, kurie tik neseniai atvyko į didmiesčius studijuoti ar dirbti iš mažesnių gyvenviečių. Jiems miestų gatvės dar nebūna gerai pažįstamos, dažnai jie nėra pripratę ir prie intensyvesnio eismo, todėl net ir nenorėdami kartais pasuka ten, kur neleidžiama, važiuodami tiesiai prie sankryžų rikiuojasi į eismo juostas, skirtas tik sukantiems į vieną ar kitą pusę. Tokiu būdu dažnai blokuojamas kelias kitiems vairuotojams, apsunkinamas eismas ir susidaro spūstys. Tiesa, ERGO draudimo ekspertas pažymi, kad nauji vairuotojai paprastai gana greitai perpranta vairavimo mieste ypatumus, prisitaiko prie didesnių transporto srautų.

„Visiškai išvengti rytinių ar vakarinių transporto grūsčių Vilniuje ir Kaune dar bent keletą metų turbūt nepavyks, bet didesnis vairuotojų sąmoningumas ir auganti vairavimo kultūra tikrai prisidėtų prie to, kad spūstyse būtų praleidžiama mažiau laiko“, – įsitikinęs R. Bieliauskas.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, sostinėje transporto srautai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis, lyginant su liepos mėnesiu, išaugo maždaug 35 proc., o kai kuriose gatvėse – net ir 50 proc. Didžiausios transporto spūstys piko valandomis susidaro Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, Ukmergės, Geležinio Vilko, Olandų, Tūkstantmečio gatvėse, Laisvės prospekte.
www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Rugpjūčio 19D.
2051 1860
119 110
2451 2216