Nedrausmingus vairuotojus siūlo vadinti vištgaidžiaisKET pažeidėjams – priverstinis psichoterapijos kursas?

 (224)
Vairuotojai Lietuvoje iki šiol neišbrenda iš XIX amžiaus kaimietiško mentaliteto ir keliuose taiko susisiekimo arkliais principą: tas „kietesnis“, kurio arkliukas greitesnis, sako psichologai. Anot jų, norint atsikratyti šio sindromo yra dvi išeitys: nuolat prasižengiantiems taikyti priverstinį psichoterapijos kursą ir juos vadinti ne kelių ereliais, bet, pavyzdžiui, vištgaidžiais.
© Shutterstock nuotr.

DELFI kalbinti psichologai tvirtino, kad lietuviai saugaus eismo srityje nors ir juda į priekį, tačiau dar gerokai atsilieka nuo vakariečių, pavyzdžiui, preciziškųjų vokiečių. Kiek laiko praeis, kol lietuviai ims rūpintis savo saugumu ir nedvejodami pabars automobilyje diržo nesegantį draugą, jie prognozuoti nesiryžo.

Psichoterapeutas: kelių chuliganams susivokti padėtų psichoterapijos kursas

Psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas pastebėjo, kad lietuviai, matydami kelyje žūstančius žmones, dažniausiai nusprendžia, kad jiems toks likimas negresia. Anot jo, toks požiūris išduoda visuomenės nebrandumą. „Atsitiko kitiems, bet man taip neatsitiks. Ir daro tą patį, ką darė, kuris žuvo. Tai labai nebrandžios visuomenės požiūris“, – tęsė jis.

Be to, nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjančius vairuotojus pašnekovas siūlo auklėti pasitelkiant priverstinį psichoterapijos kursą. Jo įsitikinimu, pokalbis su psichologu nedrausmingam vairuotojui turėtų padėti: „Gal reiktų vadovautis amerikietiška tvarka, kad tie žmonės, kurie linkę nusikalsti prie vairo, turėtų gauti psichoterapijos kursą, padedantį susivokti savyje. Pokalbis su psichologu padėtų žmogui iš šalies pažiūrėti į save.“

Skatinant vairuoti saugiai, R. Milašiūno nuomone, svarbi ir socialinė reklama. Tačiau, anot jo, labai svarbu, kad šiose reklamose moralizuojantys žmonės būtų ne tik įžymūs, bet ir autoritetai – „gali šnekėti Seimo pirmininkas, bet visi šaipysis“.

Taip pat jis pastebėjo, kad lietuvius labiau veikia emocionalūs pranešimai, o ne tie, kurie paremti proto balsu. Esą švieslentės virš kelių, kuriose parašyta „vairuokite atsargiai“, nieko neveikia. Daug paveikiau, kai reklamoje pasisako į šiurpią avariją patekęs žmogus.

Vis dėlto psichoterapeutas tikino keliuose jau pastebintis teigiamų pokyčių. Tačiau netrukus pridūrė, kad jie nepaspartės, kol visuomenė apskritai nesubręs, ir kol neišsiugdys atsakomybės jausmą.

R. Milašiūno žodžiais tariant, saugaus eismo naujiems reikalavimams dažniausiai priešinasi jauni vairuotojai, kuriems sunku suprasti jų naudą, ir pagyvenę, kuriems atrodo, kad jie jau viską moka.
Su plačiai paplitusia nuostata, kad visų pirma saugiai elgtis kelyje reikia pradėti mokyti vaikus, psichoterapeutas nelinkęs sutikti. Pasak jo, kur kas svarbiau šviesti jų tėvus, nes būtent jie formuoja vaikų vertybes: „Jeigu pirmokui mokykloje mokytojas paaiškins, kaip reikia pereiti per gatvę, o tėvas namuose iš to pasišaipys, tai aš garantuoju, kad vaikas per gatvę eis bet kaip. Todėl pirmiausia reikia šviesti tėvus.“

Kelių erelius siūlo vadinti vištgaidžiais

Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad dar visai neseniai dauguma lietuvių gyveno kaime, todėl ir XXI amžiaus žmonių mentalitete yra daug kaimietiškos pasaulėvokos. Dėl to, pasak jo, neverta stebėtis, kad lietuviai, kaime įpratę didžiuotis arklių, kurie buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, jėga, ir mieste bando taikyti tuos pačius lenktyniavimo principus. „Įsivaizduokime XIX amžiaus kaimą. Nebuvo automobilių vairavimo tradicijų. Tada buvo arklių tradicijos. Tada vertybė buvo atvažiuoti greitai. Šaunumo požymis buvo, kad mano arkliukas lekia greičiau už tavo“, - dėstė pašnekovas.

Natūralu, kad persikėlus į miestą ir pradėjus važinėti mašinomis, vertybės pasikeitė. Dabar greitį pranoko saugumas. Vakarų Europoje, G. Navaičio įsitikinimu, saugus susisiekimas yra prestižas, kadangi ši tradicija perduodama iš kartos į kartą. Vakaruose automobiliai paplito žymiai anksčiau: didžiojoje dalyje šeimų galima rasti vairavusį senelį ir netgi – prosenelį.

Tuo tarpu Lietuvoje, psichologo nuomone, saugus vairavimas dar netapo prestižu. Nepaisant to, teigiamų pokyčių įžvelgti galima. G. Navaitis aiškino, kad maždaug prieš 15 metų žmonės masiškai neprisisegdavo saugos diržų, manydami, jog tai nereikalinga. Tačiau šiandien, jo teigimu, padėtis radikaliai pasikeitė: diržo nesegantis vairuotojas sulaukia daug nusistebėjusių žvilgsnių. Taip pat pašnekovas pridėjo, kad anuomet automobilio vairuotojas paraginti šalia sėdintį pasirūpinti savo saugumu nesiryždavo. O dabar pasiūlymas prisisegti jau nieko nestebina.

G. Navaitis sukritikavo žurnalistus, kad šie Kelių eismo taisyklių pažeidėjus vadina pernelyg švelniais epitetais. Anot jo, būtų daug geriau, jei šie būtų vadinami ne kelių ereliais, bet kelių idiotais, ar netgi – vištgaidžiais. Esą tokie apibūdinimai turėtų kur kas didesnį poveikį.



Specialus projektas „Saugus eismas“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Saugus eismas

Instruktorius priminė apie sugriežtėjusią tvarką: kelios taisyklės, kurių nežinantys liks be teisių (212)

Kada paskutinį kartą skaitėte Kelių eismo taisykles? DELFI paprašė, kad vairavimo instruktorius primintų nuo 2017 metų sausio 1-osios įsigaliojusius pasikeitimus, kurie ne vienam turėtų sukelti minčių: gal geriau pasivaikščiosiu.

Moteris pasidalino skaudžia patirtimi: su gimtadieniu likimas padovanojo avariją (20)

Greitį mėgstantiems vairuotojams ne visada pakanka išgirsti perspėjimą kelyje būti atsargiems – kai kuriems šios klaidos pasekmes tenka išgyventi savo kailiu, jog pradėtų rūpintis savo ir kitų saugumu. Panevėžietė Kristina Ostrauskienė nusprendė pasidalinti savo skaudžia patirtimi ir tikisi, jog kiti vairuotojai pasimokys iš svetimos klaidos.

Nerami savaitė keliuose: sužeistuosius skaičiuoja dešimtimis (10)

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugpjūčio 4–10 d. (penktadienį–ketvirtadienį), šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 77 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis: 84 metų pėsčioji (eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje).

Parodė, kas nutinka neprisisegus ant galinės sėdynės (13)

Neseniai atlikta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tyrimų organizacijos Draudimo instituto greitkelių saugumui (Insurance Institute for Highway Safety, IIHS) studija parodė, kad šokiruojantis skaičius suaugusių žmonių nesivargina užsisegti saugos diržų, kai sėdi galinėse keleivių sėdynėse.

Egzaminų klausimai: kur dažniausiai klysta būsimieji vairuotojai? net du trečdaliai klumpa ties vienu ženklu (61)

Kokias egzaminų temas būsimiems vairuotojams sekasi perprasti sunkiausiai? Kokie yra sunkiausi ir lengviausi A, B, C, D vairavimo kategorijų egzaminų klausimai? Kiek mokiniai vidutiniškai užtrunka spręsdami Kelių eismo taisyklių (KET) testus ir kurios kategorijos vairuotojo pažymėjimą siekia įgyti daugiausiai bei mažiausiai vairuotojų? Tai išsiaiškinome peržvelgę vienos didžiausių vairavimo teorijos mokymosi svetainės www.ketbilietai.lt statistiką.
LIETUVOS KELIUOSE IKI: Rugpjūčio 17D.
2017 2016
Eismo įvykių 2026 1842
Žuvo 118 108
Sužeista 2415 2195