Jau keletą kartų buvo pasigirdę siūlymai įvesti amžiaus cenzą vairuotojams, kadangi neretai senoliai neįvertina savo galimybių bei vairavimo įgūdžių ir kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. DELFI domėjosi, kaip iš tiesų senoliams sekasi dalyvauti eisme ir ką reikėtų prisiminti prieš vykstant aplankyti artimųjų kapų.
Mokydamas senolę sapnavo košmarus
Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas ir vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas šiandien su šypsena prisimena savo vyriausiąją mokinę – 77-erių moterį. Į vairavimo pamokas, anot jo, senolė atėjo jau turėdama šiek tiek vairavimo patirties. Anot pašnekovo, gali būti, jog jau buvo lankiusi vairavimo pamokas kitoje vairavimo mokykloje, tačiau tai užduoties išmokyti vairuoti senolę visai nepalengvino.
„Jai buvo tiek aktualu išmokti vairuoti, kad, tiesą sakant, aš pats su ja važiuodamas tikrąja ta žodžio prasme pradėdavau sapnuoti košmarus. Aš jau buvau nusiteikęs, kad tikrai nieko nebus ir bandžiau ją įkalbinti, kad gal „tas dalykas ne jums“, - šypsosi pašnekovas.
Moteris turėjo gal 40 vairavimo pamokų, nors didžiajai daliai vairuotojų pakanka ir penkiolikos. Tačiau pasiduoti ji buvo visai nenusiteikusi ir nepasidavė įkalbinėjimams atsisakyti minties vairuoti. Ne gana to, ėmėsi savos taktikos, kuri pribloškė net vairavimo instruktorių.
„Ji mūsų pravažiuotus maršrutus, įsivaizduokit, paskui praeidavo pėsčiomis. Ji ten konspektuodavo, stovėdavo, žiūrėdavo, kaip važiuoja kiti. Praėjus jau kokiems septyniems metams aš ją sutinku. Ji iki šios dienos puikiausiai vairuoja. Ji labai dėkinga, kad išmoko važiuoti, kad gali patenkinti tam tikrus savo poreikius. Man atrodė, kad neįmanoma, bet ji buvo tiek užsispyrusi. Šiandien daugumai aš šią istoriją pasakoju kaip pavyzdį“, - pasakoja pašnekovas.
Kai kuriems nebeleistų vairuoti
Vis dėlto vairavimo mokyklos instruktorius pripažįsta, kad kai kuriems senjorams vairuoti jau nederėtų ir teigia pasisakantis už amžiaus cenzo įvedimą.
„Šeimoje turiu uošvį, kuriam beveik 75-eri metai. Jis iki šios dienos dirba vairuotoju ekspeditoriumi. Jo įgūdžiai kaip tokio amžiaus žmogaus negaliu sakyti, kad puikūs, bet tikrai geri. Bet jeigu kalbame apie vairuotojus, kurie nori atsiimti vairuotojo pažymėjimą, kurį prarado už tam tikrą nusižengimą, ateina netgi 70-mečiai. Kai kuriems jų, jeigu būtų mano valia, jau nebeleisčiau vairuoti. Nes reakcija būna nebeadekvati, judesių koordinacija – neadekvati, bet čia, manau, turėtų medikai nuspręsti. Bet aš manau, kad amžiaus cenzas turėtų būti“, - svarsto D. Kanapinskas.
Kita vertus jis taip pat pastebi, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, kuriuos neretai mėgsta pakeiksnoti kiti eismo dalyviai, dažniausiai labai pavyzdingai laikosi kelių eismo taisyklių ir būtent dėl to užkliūva kitiems vairuotojams.
„Vyresnius vairuotojus keiksnoja, žargonu sakoma pensininkai, kiepkos, sodininkai ir taip toliau. Vairuotojams, kurie keiksnoja tuos senolius, aš visą laiką sakau: „Jūs pirmiausiai pažiūrėkit į spidometrą“. Kiek rodo spidometras važiuojant senoliams iš paskos? Spidometras gyvenvietėje, bent jau pagal mano potyrius, rodo griežtai 50 kilometrų per valandą, tiek, kiek ten ir leidžiama. Tik kitiems vairuotojams, labai dažnai būna įprasta tą 10 kilometrų greitį užmesti sąmoningai, nes niekas už tai nebaudžia ir čia atsiranda kliuvinys“, - sako D. Kanapinskas
Anot jo, kur kas didesniu kliuviniu senoliai virsta ne mieste, o greitkeliuose ar magistraliniuose keliuose, kur važiuoja perpus lėčiau nei leidžia KET. Tuomet, anot saugaus eismo mokytojo, pavojus kyla ne tik garbaus amžiaus vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Aišku, jeigu kalbant apie greičius ir Vėlines, dažnas iš jų (senolių – DELFI) išvažiuoja ir į greitkelius, automagistrales. Ten, deja, kartais jie važiuoja tikrai per lėtai. Nes jeigu eismo sąlygos ir KET man leidžia važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, tai, tenka sutikti, kad jie važiuoja vos ne per pusę mažesniu greičiu. Tai jau automatiškai ir jiems nebesaugu darosi, ir kitiems eismo dalyviams, nes jie gaunasi kaip kliūtis“, - aiškina pašnekovas.
Per Vėlines pasipila avarijos
Draudikai jau ne pirmus metus Vėlinių savaitgalį fiksuoja išaugusį eismo įvykių skaičių. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis praėjusiais metasi avaringiausia Vėlinių savaitgalio diena buvo penktadienis.
Draudimo bendrovės duomenimis 2014 m., kai Visų šventųjų diena buvo šeštadienį, daugiausiai nelaimių įvyko spalio 31 d., penktadienį. Tą dieną buvo užfiksuota beveik dvigubai daugiau auto įvykių nei kitomis dienomis. Didžiausia žala taip pat užregistruota penktadienį. Ji siekė beveik 2 tūkst. eurų.
„Prieš šventinius, valstybės mastu minimus savaitgalius didžiausias automobilių srautas tradiciškai susidaro penktadieniais. Žmonės nori per kelias dienas aplankyti kuo daugiau vietų, pasimatyti su giminaičiais, todėl kai kurie kasmetinę Vėlinių kelionę pradeda net vėlų penktadienio vakarą baigę darbus. Prastas matomumas, kamščiai, nuovargis po savaitės darbų, skubėjimas – visa tai lemia didelį avarijų skaičių“, - sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Jis taip pat pastebi, kad praėjusiais metais penktadienį įvykusių įvykių skaičius kone lygus šeštadienio ir sekmadienio auto įvykių sumai.
„Didžioji dalis penktadienį įvykusių avarijų užfiksuotos antroje dienos pusėje. Turintiems galimybę rekomenduojame savo kelionę šiemet atidėti iki šeštadienio ryto, kadangi šiais metais Vėlinės taip pat bus savaitgalį“, - teigia R. Bieliauskas.
Senoliams pataria nevairuoti
Nors senoliai kapų aplankyti dažniausiai skuba šviesiu paros metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius primena, kad planus įgyvendinti pavyksta ne visada, todėl skatina visus pasirūpinti atšvaitais.
„Prie pat kapinių neprivažiuosi, gali tekti ir paeiti nemažą atstumą, todėl labai svarbu turėti atšvaitą. Atšvaitai yra ne rekomenduojami, o privalomi. Labai svarbu užtikrinti savo saugumą“, - sako P. Radvilavičius.
Jis taip pat pastebi, kad kaimo vietovėse dažnai iki kapinių tenka eiti važiuojamąja kelio dalimi, todėl primena, kad jei nėra šaligatvio, reikėtų eiti tik prieš eismo srautą: „Jeigu pasiklydote, ne ten nuėjote arba tiksliai nežinote, kur reikia eiti, labai kviečiame nesiblaškyti gatvėje, o kreiptis į policijos pareigūnus, kurie kaip ir kasmet reguliuos eismą. Raginame nebijoti paprašyti pagalbos“, - sako P. Radvilavičius.
Policijos pareigūnai taip pat skatina senolius patiems nesėsti už vairo, ypač jei jie jaučia praradę vairavimo įgūdžius, o artimųjų kapus vykti aplankyti su kitais, jaunesniais šeimos nariais arba viešuoju transportu: „Jeigu senyvo amžiaus žmogus abejoja savo jėgomis, labai prašytume nesėsti už vairo. Yra labai labai graži ir prasmingas tradicija lankyti kapus kartu su šeimos nariais, su giminėmis, su artimais žmonėms. Siūlome šią tradiciją prisiminti.Vėlinių savaitgalis yra ypatingai rimta šventė, verčianti susimąstyti, būti ramybėje. Labai prašome vairuotojų kantrybės, pakantumo ir pagarbos vieni kitiems. Eismas bus intensyvus, reikia ypatingo atidumo, atsargumo ir savisaugos“.
Siūlo peržiūrėti KET ir patikrinti automobilio būklę
Vis dėlto, ekspertai teigia, kad jei senoliai nusprendė kapus aplankyti savarankiškai ir vyks savo automobiliu, būtinai reikia prisiminti KET taisykles ir pasidomėti, kokie pakeitimai buvo priimti.
„Pirmiausiai, turbūt didžioji dalis senyvų vairuotojų nepasidomi KET pakeitimais: kas naujo atsirado, kur kokie greičiai, kokie kelio ženklai nauji. Nemaža dalis vairuotojų važiuoja pagal seną įprotį. Jie atsimena kelią, atsimena, kad amžių amžius ten buvo galima važiuoti tiesiai, o vieną dieną toje vietoje pastatė ženklą, kad tiesiai nebegalima, galima tik į dešinę“, - aiškina vairavimo instruktorius D. Kanapinskas.
Jis taip pat pataria vengti kelionių tamsiu paros metu. Jam antrina ir „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
„Patariame jauniems, nepatyrusiems vairuotojams ir tiems, kurie vairuoja tik retomis progomis, kurių įgūdžiai yra silpnesni siūlome, savo kelionę atidėti šeštadieniui. Antrąją dieną automobilių srautas jau būna gerokai prasisklaidęs, be to, šviesoje ir pailsėjus vairuotojai būna daug budresni, o avarijų tikimybė daug mažesnė“, - sako jis.
Pašnekovas taip pat pataria prieš leidžiantis į kelionę, o dažnai ir gana tolimą, kai artimųjų kapai yra kitame mieste, patikrinti automobilio techninę būklę ir įsitikinti, kad transporto priemonė saugi.
„Taip pat patariame prieš Vėlinių savaitgalį patikrinti savo automobilio būklę, kad tolimame kelyje neužkluptų netikėti transporto priemonės gedimai. Pirmosios lapkričio dienos dažnai pasitinka ir pirmuoju sniegu, kruša, todėl iš anksto pakeistos žieminės padangos gali sumažinti avarijų riziką šį savaitgalį“, - sako R. Bieliauskas.
Lietuvos kelių direkcija vairuotojams primena, kad nors sinoptikai praneša gerus orus, atsipalaiduoti nederėtų. „Rytais oro temperatūra svyruos apie 0 laipsnių, todėl galimas plikledis. Pradedant kelionę, tik įsėdus į automobilį, rekomenduojama esant nedideliam greičiui pastabdyti – iškart sužinosite kokia yra kelio dangos būklė. Jei kelionė ilgesnė, panašiai pasielgti galima kelis kartus, prieš tai gerokai sumažinus greitį. Ruošiantis kelionėms pirmiausia siūloma susipažinti su oro prognoze visam kelionės laikotarpiui. Priklausomai nuo to ir derėtų planuoti išvykas,“ - rašoma Kelių direkcijos pranešime spaudai.
