Skaudūs eismo įvykiai, kuriuose sužeidžiami arba žūsta dviračius vairavę asmenys, įvyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau dažnai lemtingais tampa pavojingi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, saugumo reikalavimų nesilaikymas, abejingumas saugiam eismui, dėmesio savisaugos priemonėms stoka, sveikatos būklės nepaisymas ir girtumas. Pagrindinė dviračių vairuotojų klaida, lemianti tragiškus įvykius keliuose, yra ta, kad neretai šie eismo dalyviai pamiršta, kad dalyvaudami eisme jie yra labai pažeidžiami, o rizika, kad eismo įvykio metu gali patirti sunkius arba mirtinus sužalojimus, yra didžiulė.
Vairuojantieji dviračius dažnai nepaiso draudimo važiuoti pėsčiųjų perėjomis, važiuoja pėsčiųjų takais ir šaligatviais, sukeldami pavojų pėstiesiems. Neretai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, ypač miestuose ir gyvenvietėse, dviratininkai nedėvi ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, dviračiai būna netvarkingi (nedega žibintai). Dviračių vairuotojai nepaiso reikalavimo, artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį, o toliau važiuoti, tik įsitikinus, kad važiuoti saugu, taip pat neatsižvelgia į rekomendacijas nulipti nuo dviračio, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, važiuoti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, nesilaikydami saugumo reikalavimų, važiuodami be šviesų, be atšvaitų, be ryškiaspalvių liemenių, neatsakingai ir neatsargiai eisme dalyvaujantys dviratininkai tampa nematomais transporto priemones vairuojantiems asmenims. Vairuotojai dažnai nenuspėja dviračio važiavimo greičio ir trajektorijos, ypač esant intensyviam eismui. Lietus, dulksna, rytinė prieblanda ar vakaro sutemos labai blogina matomumą, sudėtingos važiavimo sąlygos sukelia papildomą pavojų labai pažeidžiamiems eismo dalyviams.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasdien šalies keliuose įvyksta bent 1 eismo įvykis, kuriame sužeidžiamas dviratį vairavęs žmogus. Per šių metų devynis mėnesius (sausio–rugsėjo mėn.) šalies keliuose žuvo 10 dviračių vairuotojų, daugiausia jų – 3 žuvo Utenos apskrityje, 2 dviratininkai žuvo Vilniaus apskrities teritorijoje. Eismo įvykiuose sužeista 213 dviračius vairavusių asmenų, trečdalis sužeistų dviratininkų – nepilnamečiai. Per šį laikotarpį policijos pareigūnai išaiškino 10 790 dviračius vairavusių asmenų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Policijos dėmesys dviračių vairuotojams
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad spalio mėnesį policijos pareigūnai visoje šalyje vykdo respublikines prevencines priemones, kurių metu bus atliekama sustiprinta pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų kontrolė. Pareigūnai atkreipia dėmesį į dviratininkų saugumą, atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimą, vykdydami sustiprintą Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų dviračių vairuotojams kontrolę, prižiūrėdami kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų laikymąsi, vykdydami saugos priemonių, dviračių vairuotojų ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais naudojimo kontrolę.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai primena, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. yra numatyta administracinė atsakomybė už asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiems eismo dalyviams, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skiriamos nuo 23 iki 202 eurų piniginės baudos.
Pagrindiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis, vairuojant dviratį:
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, taikomi abu reikalavimai.
Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Jaunesniems dviratininkams tai privalomas reikalavimas.
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Šaligatviu, viena eile, leidžiama važiuoti tik tais atvejais, kai dviračių tako ar juostos arba tinkamo kelkraščio nėra arba jais važiuoti neįmanoma. Visais atvejais dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.
Prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją kelio dalį vedantis dviratį. Artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privaloma sumažinti važiavimo greitį ir galima tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones.
Dviračių vairuotojams draudžiama:
važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus;
važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
būti velkamiems kitų transporto priemonių;
vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
važiuoti pėsčiųjų perėjomis.
Visi reikalavimai dviračių vairuotojams, kurių privalu laikytis dalyvaujat viešajame eisme, yra nurodyti Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje.
Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
