Būtent taip jaučiasi dažnas pirmakursis atvažiavęs į didmiestį studijuoti ir jau pirmosiomis savo gyvenimo sostinėje dienomis pabandęs vairuoti. Jau prieš rugsėjo mėnesį vilniečiai pradeda burnoti, kad atvažiavę pirmakursiai keliuose sujauks visą tvarką, kol apsitrins, pripras susiorientuos.
Praėjus dviem rugsėjo savaitėms DELFI nutarė pasidomėti, kaip sostinės gatvėse jaučiasi pirmakursis vairuotojas savo automobilį paženklinęs žaliu klevo lapu ir kaip jam sekasi susiorientuoti. Klaidžiojimas ir žioplinėjimas tik gajus mitas, o kiti vairuotojai visai nepanašūs į plėšrūnus, laukiančius kol padarysi menkiausią klaidelę? O gal priešingai?
Savo patirtimi ir įspūdžiais sostinės keliuose su DELFI pasidalinti sutiko Vilniaus universiteto pirmakursis Jurgis Trukšinas. Vaikinas į Vilnių atvyko iš Šiaulių ir teigia, kad savo vairavimo įgūdžius sostinės gatvėse jau spėjo patikrinti.
Tuo netrukus įsitikinome ir patys. Susitarus su Jurgiu susitikti pokalbiui vaikino teko palaukti gerą pusvalandį – mat beieškodamas redakcijos jis nuvingiavo klystkeliais ir vietoj Gynėjų gatvės atsidūrė S. Konarskio gatvėje. „Aš tikrai išsigandau, bet stengiausi susiorientuoti, o dar išsikrovė telefonas, tai buvo tragedijų tragedija“, - juokiasi vaikinas.
Gąsdina spūstys ir žiedinės sankryžos
Į sostinę Jurgis atsikraustė rugpjūčio 25 dieną ir teigia, kad pirmiausiai sostinė sužavėjo judrumu ir gyvumu, tačiau pripažįsta, kad teko susidurti ir su pirmaisiais iššūkiais: „Kadangi esu iš Šiaulių, viskas čia man nauja, bet viskas labai fainiai ir keliai geri. Tik sunku suprasti piko valandas ir šiandien turėjau nuotykį netyčia nukeliaudamas ne ten, kur reikia“.
Studentas atvirauja, kad piko metu spūstys gąsdina ypač dėl to, jog neaišku, kiek laiko gali tekti sugaišti kelyje. Ilgiausiai vaikinui spūstyje teko praleisti pusvalandį, tačiau jis tikisi, kad prie tokios gyvenimo ritmo lengvai pripras. Kaip labiausiai gąsdinančius dalykus vaikinas taip pat išskiria klaidžiojimą mieste bei vairavimą žiedinėse sankryžose, kadangi jose judėjimas itin intensyvus.
„Eismas negąsdina, viskas gerai, bet kai nuvažiuoji ne ten, kur reikia, ir nežinai nei kur sukti, nei kaip grįžti, tada būna iš tikrųjų baisu“, - šypsodamasis atvirauja pašnekovas. Paklaustas, kaip pirmąjį kartą sekėsi nuvykti iki universiteto ir kada teko dažniausiai paklaidžioti, Jurgis pasakoja, kad kelią mokymosi įstaigos link parodė bendrakursė, o ilgiausiai sostinės gatvėmis teko klaidžioti ieškant DELFI redakcijos.
„Atvažiavau prie jūsų ir kažkodėl nusprendžiau, kad reikia dar pavažiuoti tiesiai. Žiūriu, kad ten sankryža, visi suka į kairę, aš pasekiau iš paskos. Išvažiavau į didelį kelią, privažiavau žiedą ir galvoju, kaip grįžti. Niekaip nesugalvojau. Važiavau tiesiai, ieškojau, kur apsisukt, bet niekur neradau. Pravažinėjau gal valandą, bet bus šiokia tokia patirtis“, - juokiasi Jurgis. Anot jo, dažnai panašiose situacijose gelbėja GPS, tačiau tąkart išsikrovė telefono akumuliatorius ir išmanusis įrenginys padėti nebegalėjo.
Vaikinas teigia, kad pamažu susidraugauja ir su žiedinėmis sankryžomis ir jos nebeatrodo taip bauginančiai, kaip vos tik atvykus į Vilnių.
Jau sutiko įsiutusių vairuotojų
Paklausus, kaip Jurgis vertina prieš rugsėjį pasipilančias kalbas ir vairuotojų bumbėjimus, jog rugsėjį sostinės gatves užplūsta „žali pirmakursiai“, vaikinas šypsosi, kad iš tiesų pilnaverčiu eismo dalyviu kol kas nesijaučia, tačiau stengiasi kitiems vairuotojams netapti kliūtimi. Visgi pastebi – draugiškas vairuotojas Vilniuje labiau išimtis nei taisyklė.
„Tikrai yra piktų vairuotojų. Važiavau namo ir tame kelyje yra įdomus ženklas, kad vienu metu gali važiuoti tik tiesiai, o kitu ir tiesiai, ir sukti į kairę. Buvo tas metas, kai jau galima sukti į kairę. Stoviu sankryžoj įjungęs kairinį posūkį, dega žalia šviesa, laukiu kol pravažiuos mašinos ir už manęs stovinčio automobilio vairuotojas intensyviai pypina“, - juokiasi Jurgis. Vaikinas pasakoja, jog pasižiūrėjęs per galinį veidrodėlį pamatė, kad vairuotojas grūmoja kumščiu.
Studentas pasakoja, kad ši situacija sukėlė nemažai streso, teko išjungti kairinį posūkį ir nuvažiuoti tiesiai, apsisukti artimiausioje vietoje ir pasukti dešinėn, kadangi nekantraus vairuotojo įtūžis iš tikrųjų varė į neviltį. Jurgio teigimu, vairuotojams tolerancijos didmiesčiuose labai trūksta, o pakliuvus į situaciją, kai reikia kur nors pasukti, tikėtis, kad kažkuris automobilis stabtelės ir praleis, nėra jokios prasmės.
Net po stresinių situacijų vaikino nevilioja mintis važinėti viešuoju transportu, esą priešingai – norisi kuo greičiau priprasti prie miesto ir išmokti vairuoti be įtampos.
Važiavo prieš eismą
Į Vilnių neseniai atvykusiam vaikinui jau teko išspręsti ir senamiesčio vienpusio eismo galvosūkį, kuris gąsdina ne tik sostinės naujokus, bet dažnai suklaidina ir vietinius gyventojus.
„Nežinau, kaip ten nuvažiavau, bet ieškojau Gedimino prospekto. Įvažiavau į senamiestį ir žiūriu – ir ten vienpusis, ir ten vienpusis. Galvoju, kaip man iš čia išvažiuoti“, - pasakoja Jurgis.
Vaikinas prisipažįsta – teko pavažiuoti ir prieš eismą, tačiau, kai sutiktas vairuotojas pasukiojo pirštu prie smilkinio, suprato, jog kažkas ne taip: „Įvažiavau į vienpusio eismo gatvelę ir matau, kad priešais atvažiuojantis vairuotojas man rodo – ar tau viskas gerai. Tada greitai apsisukau“.
Jurgio teigimu, Šiauliuose – viskas kitaip. Savos gatvelės, žinomi aplinkkeliai, o ir automobilių judėjimas gerokai mažesnis. Jis teigia jau spėjęs išmokti ir vairuotojų „auksinę taisyklę“ - svarbiausia neatsilikti nuo kitų. Nors dėl to, atvirauja, kartais tenka pažeisti kelių eismo taisykles.
„Greičio skirtumai tikrai jaučiasi. Šiauliuose važiavimas ramesnis. O čia, jei važiuoji kaip ženklai rodo, tai realiai važiuoji negerai, nes žiūri, kad visi tave lenkia. Bet aš stengiuosi neskubėti, nes nenoriu nuobaudų ir fotografuotis nenoriu. Pas jus labai daug greičio matuoklių“, - juokiasi Jurgis.
Vaikinas šypsosi, kad net labiau nei jis pats dėl vairavimo Vilniuje jaudinasi Jurgio mama, kuri nuolatos primena, kad reikia vairuoti labai atsargiai.
Išauga eismo įvykių skaičius
Rugsėjo mėnesį į Vilnių suplūdus studentams ir darbuotojams sugrįžus po atostogų Vilniaus gatvėse eismas itin suintensyvėja. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, 2014 metų rugpjūtį Vilniuje užfiksuoti 255 eismo įvykiai, o rugsėjį – 364. Tai reiškia, kad rudens pradžioje eismo įvykių skaičius išauga apie 43 proc.
Bendrovės duomenimis incidentų skaičius išauga ir antrame pagal dydį mieste – Kaune. 2014 metų rugpjūtį Kaune buvo fiksuota 140 eismo įvykių, o rugsėjį 195. Bendrovės duomenimis, šiais metais rugsėjo mėnesį vairuotojai elgiasi kiek atsargiau, tačiau net 40 proc. visų eismo įvykių fiksuota sostinėje.
„2015 m. vasaros savaitėmis fiksuodavome apie 300 įvykių per savaitę, todėl iš anksto buvo ruošiamasi dideliam eismo įvykių skaičiui rugsėjo pradžioje, kai atgal į didžiuosius miestus suvažiuoja studentai bei grįžta poilsiautojai. Tačiau šiais metais pirmąją rugsėjo savaitę užregistravome 186 eismo įvykius, 40 proc. iš jų Vilniaus mieste. Tokie duomenys leidžia teigti, kad vairuotojai atkreipė dėmesį į įvairias pastaruoju metu vykdytas saugaus eismo akcijas ir kelyje buvo atidesni“, – teigė „Ergo Lietuva“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Kad rugsėjo mėnesį keliuose galima pastebėti daugiau pasimetusių vairuotojų patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis. Tačiau, anot pareigūno, tai labai natūralu, kadangi į miesto gatves išvažiuoja nedaug vairavimo patirties turintys, prie didelio transporto srauto nepripratę ir miestą prastai pažįstantys jauni studentai.
„Žmonės suvažiuoja iš rajono, kur yra ne toks intensyvus eismas. Ten jie važiuoja vienaip, čia atvažiavus – nežinomas kelias, nežinomos vietos, rikiuojasi ne į tą eilę, iš kurios galima į kairę ar į dešinę sukti. Tokie dalykai turbūt ir erzina „patyrusius“ vairuotojus. Bet tokio pastebėjimo, kad jei su klevo lapu, tai jis būtinai žioplas, nėra. Jis gal kaip tik važiuoja atsakingiau, laikydamasis kelių eismo taisyklių, nei mūsų tas vadinamasis profesionalas, kuris viską žino, viską moka“, - pastebi Ž. Adomaitis.
Vairuotojų prašo nerodyti nepadorių gestų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis studentams rekomenduoja prieš vykstant tam tikru maršrutu jį išsinagrinėti, išsiaiškinti, kokiose sankryžose teks atsidurti, kur reikia pasukti ir kt. Ž. Adomaitis pastebi, kad didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl išsiblaškymo, todėl vairuotojams pataria būti itin budriems, ypač, jei miestas dar nepažįstamas. Vis dėlto pareigūnas nepagaili ir karčių žodžių nekantriems vairuotojams, laikantiems save profesionalais, esą jie iš noro pademonstruoti vairavimo įgūdžius pridaro dar didesnių bėdų.
„Visi dabar naudojasi navigacijom, išmaniaisiais telefonais, todėl rekomenduočiau iš anksto susipažinti su maršrutu, kad nebūtų taip, jog reikėtų tris kartus apvažiuoti rajoną, kad rastų posūkį, kur įvažiuoti ir, aišku, nežioplinėti. Mano nuomone, visi auto įvykiai įvyksta arba dėl norėjimo pasirodyti koks aš kietas, kaip moku gerai vairuoti ir po to stulpas išbėga į vidurį kelio, arba dėl žioplumo. Kai pradeda žioplinėti, tai ir vienas kitam į galą įvažiuoja, ir atbuliniu įvažiuoja“, - tikina Ž. Adomaitis.
Pareigūnas pastebi, kad ir kitiems vairuotojams nepakenktų apsišarvuoti kantrybe ir santūriai išlaukti laikotarpį, kol naujieji vairuotojai pripras prie Vilniaus realijų. Jam antrina ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas. Jis dar prieš rugsėjo pirmąją į vairuotojus kreipėsi su prašymu studentų keliuose neuiti.
„Vilnius yra jaunų žmonių miestas ir nuo naujųjų mokslo metų mes turėsime daug jaunų studentų, kurie atvažiuos studijuoti į sostinę. Didžioji jų dalis atvyksta su tėvelių padovanotais automobiliais, jie nelabai pažįsta miestą, pasimeta, važiuoja atsargiai, lėtai, tai nesinaudokime signalu ir nerodykime nepadorių gestų, o gerbkime juos ir priimkime kaip mūsų svečius, kaip naujus gyventojus, padėkime jiems priprasti prie didelio miesto“, - rugpjūčio pabaigoje kalbėjo K. Lančinskas.
