Lietuviams iki norvegų dar toli: už elementarios KET taisyklės laikymąsi „užpypseno negyvai“

 (101)
Nors keliuose prieš dešimtmetį žūčių buvo kone trigubai daugiau, įvairių institucijų atstovai sutaria, kad lietuviams iki Skandinavijos ir kitų Vakarų šalių vairuotojų dar toli, mat iki šiol neatsisakoma blogo įpročio pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET) ir paspausti greičio pedalą daugiau nei leidžiama.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Be to, pastebi specialistai, suaugusieji ne tik neatidžiai elgiasi keliuose, bet neretai rodo ir blogą pavyzdį vaikams.

Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, žuvusiųjų skaičius 2015 metais, palyginti su 2014 metais, sumažėjo apie 10 proc. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip tris kartus. 2015 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų.

Statistika rodo, kad keliuose gerokai sumažėjo ir vaikų žūčių. Per paskutinius 10 metų žuvusių vaikų (iki 18 metų) sumažėjo apie 6 kartus. 2015 m. dėl savo neatsargumo ir nedrausmingumo Lietuvoje nežuvo nė vienas vaikas.

A. Toliatas: chuliganiškas vairavimas išprovokuoja žudynes namuose

Nors statistikos duomenys džiugina, Lietuva palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar yra tarp tų šalių, kur žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias. Anot kapeliono kunigo Algirdo Toliato, įtampą keliuose sukuria patys eismo dalyviai ir dėl to sunku lygintis su kitomis Vakarų šalimis, mat jose saugumo kultūra įsišaknijusi gerokai tvirčiau.

„Draugai grįžę iš Norvegijos pasakojo, kad pirmą savaitę ten vairuoti buvo labai sudėtinga. Sako: „Ten taip visi velkasi, taip lėtai važiuoja, taip erzino. Paskui prisiderinome, pradėjome taip važiuoti ir patiko“. Dar po savaitės grįžo į Lietuvą ir teko greitai atstatyti užmirštus įgūdžius, nes užpypseno negyvai“, - saugaus eismo dienai paminėti skirtame renginyje kalbėjo A. Toliatas.

Anot jo, lietuviai keliuose vis dar elgiasi agresyviai ir tai išprovokuoja ne tik žūtis keliuose, bet ir konfliktus ar net kraujo praliejimą namuose: „Kartais mūsų chuliganiškas vairavimas arba tiesiog neatsargus elgesys išprovokuoja žudynes namuose, nes grįžtame prisisėmę blogų emocijų ir tai išliejame ant pačių brangiausių žmonių. Viskas yra susiję – smurtas keliuose, smurtas artimoje aplinkoje. Jeigu mes sugebėsime išspręsti vieną problemą, mes spręsime visas viešojo saugumo problemas. 90 proc. įvykių yra dėl žmogiškosios kaltės – neatidumo, išsiblaškymo, nežinojimo, skubėjimo“.

Laimutė Užkuraitienė ir Algirdas Toliatas
Laimutė Užkuraitienė ir Algirdas Toliatas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Suaugusieji daro nedovanotinas klaidas

Tuo tarpu Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius atkreipė dėmesį į kitą lietuvių daromą klaidą. Anot jo, nors suaugusieji moko vaikus atsargiai elgtis gatvėje, patys nieko panašaus į tai nedaro.

„Kartos keičiasi ir šiandien mes turim unikalią situaciją, kai galim ir turim pasimokyti iš vaikų. Pasižiūrėkite, kiek yra pavyzdžių. Patys gatvėje matote, kai senelė anūkę tempia per gatvę per raudoną šviesą, o vaikas kiek įmanoma įsispyręs bando aiškinti vyresniam. Jeigu mes nerodysime savo pavyzdžiu, tai 2050 metais dar tikrai turėsime žuvusių“, - renginyje kalbėjo G. Aliksandravičius.

Be to, teigė jis, metas atsisakyti įpročio vaikus gąsdinti policija ir formuoti nuomonę, kad pareigūnai tik siekia nubausti esą tai taip pat neprisideda prie situacijos keliuose gerinimo.

„Pats nuo mažens puikiai pamenu – eidamas per perėję pasižiūrėk į kairę, į dešinę, į kairę. Kodėl? Sugaus ir nubaus policininkas. Tai buvo netiesa. Užmirškim tai. Negąsdinkim vaikų policija. Pagrindinė grėsmė kelyje – būti sužalotam, prarasti gyvybę, sužaloti kitą asmenį. Jau nekalbu apie materialinius dalykus“, - aiškino G. Aliksandravičius.

Gintaras Aliksandravičius
Gintaras Aliksandravičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vairuotojus saugo nuo savęs

Lietuva, kaip ir visa ES siekia, jog iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Šį tikslą renginyje dar kartą pakartojo ir susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys. Vis dėlto Lietuvos kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis atkreipė dėmesį, kad jei lietuviai ir toliau bus linkę piktybiškai pažeidinėti KET taisykles, šį tikslą pasiekti bus itin sunku.

„Kad tai užtikrintume, mes darome daug visokių priemonių, bet taip niekada nepasieksime rezultato, jeigu tie vartotojai, kuriems tai darome, neparodys jokių pastangų, nesivadovaus KET ir nerodys pagarbos vieni kitiems. Jeigu tai darysime (laikysimės taisyklių - DELFI), nereikės diegti tokių priemonių, kurios apsaugotų pačius vairuotojus ar kitus eismo dalyvius nuo savęs“, - renginyje kalbėjo E. Skrodenis.

DELFI primena, kad anksčiau šiandien E. Skrodenis atkreipė dėmesį, jog keliuose įrengtos įvairios priemonės duoda teigiamų rezultatų. Anot jo, žuvusiųjų skaičių keliuose drastiškai sumažinti padėjo įrengtos įvairios saugumo priemonės tokios kaip greičio mažinimo kalneliai, žiedinės sankryžos ir kt. bei įvairios švietėjiškos akcijos.

Egidijus Skrodenis
Egidijus Skrodenis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių priemonių segėjimas akivaizdžiai pasiteisina. Palyginus eismo įvykiuose nukentėjusius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus 2002 m. ir 2015 m., žuvusiųjų ir sužeistų žmonių sumažėjo perpus. Viena iš sumažėjusių eismo įvykių priežasčių – pėsčiųjų ir dviratininkų atšvaitų naudojimas. Pėstieji be atšvaitų tamsiuoju paros metu rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau negu pėstieji su atšvaitais“, – surengtoje spaudos konferencijoje Seime kalbėjo E. Skrodenis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Rugpjūčio 19D.
2051 1860
119 110
2451 2216