Esė konkursas. Saugaus eismo dieną pasitinkant

 (8)
Balandžio 6- oji yra saugaus eismo diena. Ta proga ir norėtųsi pasibelsti į visų eismo dalyvių pasąmonę, o ypatingai vairuotojų, nes tik nuo Jūsų pačių veiksmų ir elgesio keliuose priklauso ar saugiai pasieksite Jūs ir kiti eismo dalyviai pasirinktą galutini kelionės tašką.
© Reuters/Scanpix

Jau eilę metų šalyje viena iš opiausių problemų-didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės, bei suniokojamos transporto priemonės. Turbūt kiekvienas supranta, ką išgyvena eismo įvykių aukų artimieji, o ir kaltininko dalia nelengva..

O regis reikėtų tiek nedaug. Gerai pagalvoti apie atsakomybę už save ir kitus prieš sėdant už vairo, ar einant keliu.

Sprendžiant šią problemą yra daroma daug. Kuriami įstatymai, reglamentuojantys saugų eismą, skiriamos didžiulės lėšos įvairių saugaus eismo priemonių įgyvendinimui, vykdoma švietėjiška veikla, kurioje raginama visus eismo dalyvius pasirūpinti priemonėmis, kurios juos apsaugos keliuose nuo nelaimės, stengiamasi kuo daugiau aprūpinti moksleivių atšvaitais. Tam panaudojamos didžiulės valstybės lėšos. Išdalijama tūkstančiai atšvaitų, liemenių ir kitų priemonių su šviesą atspindinčiais elementais. Tai didžiuliai kiekiai ir tamsoje atrodo turėtų būti matomi visi eismo dalyviai. Deja kur jie nukeliauja ir kodėl nenešiojami lieka neaišku.

Didžiulis dėmesys ir prioritetai skiriami „juodųjų dėmių“ panaikinimui. Juodoji dėmė- tai 500m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta ne mažiau kaip 4 eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės.

Nors pastarųjų metų eismo įvykių statistika rodo, jog avaringumas šalyje mažėja, tačiau Europos Sąjungos mastu mes esame viena iš aukštą avaringumo rodiklį turinti šalis. Analizuojant avaringumo aplinkybes išryškėja keletas priežasčių.

Tai vairuotojų sąmoningas neatsakingumas, kuomet, dėl nelabai suprantamų priežasčių nepasirenkamas saugus greitis, o to pasekoje jau pradeda veikti kiti eismo įvykį nulemiantys faktoriai. Lietuvoje oro sąlygos yra tikrai išskirtinės ,tad ir važiavimo sąlygos gali keistis kelių dešimčių kilometrų ruože net kelis kartus, ypatingai pajūryje. Važiuojant prie tokių sąlygų labai svarbu gera padangų būklė, automobilio techninis stovis ir vairuotojo suvokimas kokią transporto priemonę vairuoji. Keičiantis oro, bei vairavimo sąlygoms, priekiu ir galu varomi automobiliai į tuos pokyčius reaguoja visiškai skirtingai. Daugiausiai eismo įvykių dėl tų veiksnių ir įvyksta kelio vingiuose, kuomet nesuvaldomi automobiliai. Negalima prie to nepaminėti ir jaunų vairuotojų paruošimo kokybės. Ji tikrai galėtų būti aukštesnio lygio, ypatingai praktinių įgūdžių formavimas. Jam akivaizdžiai skiriama per mažai valandų. Pasišnekėjus su šios srities specialistais iš Šveicarijos, jiems nuostabą kelia, kad Lietuvoje mokoma vairuoti gatvėse ir keliuose, o ne kaip pas juos mokymo poligonuose.

Jaunas vairuotojas, ką tik įgijęs teisę vairuoti, jau po vieno kito mėnesio pasijaučia tikru „ąsu“. Įsivaizduoja, kad galima vairuoti viena ranka, kita šnekėtis mobiliuoju telefonu, o gal dar ir merginą apkabint. O tokį vairavimo stilių neretai lydi toks muzikos garsas, kad sunku normaliam žmogui įsivaizduoti koks jausmas turi būti automobilio salone. Prie tokių vairavimo manierų netikėtai pasitaikius kliūčiai nespėjama nei laiku pamatyti, nei išgirsti, nei sureaguoti. Šiuo atveju pasekmės neprognozuojamos. Dėl to jauniems vairuotojams nereikėtų įsižeisti, nes būtent jų sukelti eismo įvykiai būna labai skaudūs ir jų ganėtinai daug.

Kita priežastis įtakojanti žūtį keliuose tai pėstieji ir dviratininkai. Didžioji dalis eismo įvykių su šia kategorija eismo dalyvių įvyksta tamsiu paros metu, užmiesčio keliuose kur nėra apšvietimo. Ir vėlgi galima drąsiai kartoti sąvoką „sąmoningumas“. Žūties, sužalojimo galima išvengti panaudojus labai pigią, bet efektyvią priemonę-atšvaitą ar liemenę. Šiuo metu prekyboje pasiūla atšvaitų bei liemenių yra tikrai milžiniška. Jų yra visokiausių rūšių , formų ir dydžių. Tik reiktų pagalvoti, kad apsirengęs tamsiais drabužiais, neprisisegęs atšvaito ar neužsidėjęs šviesą atspindinčios liemenės gali sukelti didžiulį skausmą tiek savo artimiesiems, tiek ir nekaltam vairuotojui.

Per paskutinius šešerius metus, remiantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, keliuose įdiegta, ir diegiama mažinančių avaringumą saugaus eismo priemonių. Tai įspėjamieji, greitį ribojantys kelio ženklai, padidinto atspindžio informaciniai skydai su kelio ženklų logotipais. Įrenginėjamos įvairių tipų greičio slopinimo priemonės, pavojingi posūkiai apstatomi posūkių segmentais, bei įrengiami kelio atitvarai , įrengiami greičio matuokliai bei momentinio važiavimo greičio tablo. Rekonstruojami pavojingi kelių ruožai bei sankryžos, įrengiami apšvietimai. Šalinami, pavojų saugiam eismui keliantys medžiai ir įrenginėjami pėsčiųjų bei dviračių takai. Ir šiuo metu tai veiksmingiausias ginklas su ta kategorija vairuotojų, kuriems kelio ženklai, perspėjimai apie avaringas vietas „negalioja“ ir tik „represinėmis priemonėmis“, kaip greičio matuokliai, greitį mažinantys kalneliai, žiedinės sankryžos, policija, baudos juos galima tramdyti.

Tačiau tai tėra tik inžinerinės priemonės, padedančios, įspėjančios, o gal kai kuriais atvejais ir priverčiančios eismo dalyvius pasielgt kelyje taip jog būtų išvengta skaudžios nelaimės. Galbūt tokių priemonių dėka ir avaringumas, bei „juodųjų dėmių“ sumažėjo.

Avaringumo priežastimis įvardinamos tokios, kaip saugaus greičio nepasirinkimas, neblaivumas, neįvertinimas kelio būklės esant permainingoms meteorologinėms sąlygoms ir panašiai, tačiau pagrindinė įtaka eismo įvykiui kilti, tai asmens sėdinčio už vairo veiksmai.

Baigiant dar sykį norėtųsi pasikartoti ir kreiptis į eismo dalyvius ,jog būdami kelyje apgalvotumėte kiekvieną savo veiksmą ir tuomet bendromis pastangomis grandinėje-“ Vairuotojas-automobilis-kitas eismo dalyvis-kelias-aplinka“, sėkmingai ir saugiai pasieksime savo kelionių tikslą.

DELFI skaitytojas Gintaras

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Specialus projektas „Saugus eismas“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Rugpjūčio 22D.
2083 1878
120 111
2486 2234