Ką jie mano taip elgdamiesi, ar pakėlę taurelę išdrįsta sėsti prie automobilio vairo, kaip vertina vairuoti leidžiančią 0,4 promilės normą, kokią įtaką, jų nuomone, vairuotojo reakcijai bei elgsenai kelyje turi alkoholis? Šiomis temomis žygio dalyviai kalbėjosi ne tik vairuotojais, bet ir pareigūnais, medikais.
Drausmingi tolimųjų reisų vairuotojai
Darbo dienomis automagistralėje „Via Baltica“ eismas labai intensyvus. Ir iš Lenkijos į Suomiją skubantis Tomašas, ir iš Airijos į Rygą greitai gendančius produktus gabenęs Mindaugas neneigė poilsio metu išlenkiantys vieną kitą bokalą alaus ar taurę vyno, tačiau prie vairo sėdantys tik visiškai blaivūs.
Vairuotojai pamėgo ir Jurbarko centre esančią šašlykinę, kurią žygio dalyviai aplankė vėlyvų pietų metu. Prie maitinimo įstaigos stovėjo vienas kitas automobilis, o jų vairuotojai šašlyką buvo linkę užgerti gira ar arbata, todėl pokalbio apie alų ar kitus stipresnius gėrimus buvo nutarta nepradėti.
0,4 promilės riba – normali
Šilutės centre esančią kavinę „Rambynas“ pamėgęs ne tik jaunimas.
„Gerą kepsnį nusprendžiau užgerti bokalu alaus, – nė nebandė gintis mažametę dukrą bei žmoną atvežęs lengvojo automobilio vairuotojas Marius. - Tiek alaus man visiškai užtenka, todėl po vienintelio bokalo leistinos promilių normos neviršiju, o mano koordinacija prie vairo nesutrinka“, – teigė pašnekovas.
Marius palankiai vertina leistiną 0,4 promilės alkoholio normą. Sklindančius gandus apie tai, jog gali būtų įteisintas reikalavimas vairuoti esant „nulinio blaivumo“, šilutiškis vertina kaip perlenktą lazdą ir kai kurių valdžios atstovų norą „įsiamžinti“.
Vis dėlto pašnekovas jokiu būdu nesiūlo šios kartelės kelti ir į viršų. „Yra šalių, kuriose leistina norma – 0,5, 0,6 ar net 0,8 promilės, tačiau būkime realistai: 0,4 promilės yra būtent ta riba, kai kompanijoje nelieki balta varna, o vairuojant tai nedaro jokios įtakos reakcijai“, – įsitikinęs Marius.
Pastarojo pašnekovo nuomonę kone pažodžiui atkartojo ir Kęstutis, prisipažinęs, jog bokalu alaus leidžiantis sau paįvairinti vakarą ir sėsti prie vairo maždaug kartą per savaitę.
Rasa – baro akys ir ausys. Barmenė žino, kurie vairuotojai, pakilę nuo stalo, sės prie vairo, o ką vėžins kiti.
„Žinoma, ne visus pažįstu, – sako Rasa. – Jei žiemą čia renkasi bemaž tik vietos gyventojai, tai vasarą – pati margiausia publika, kalbanti visos Lietuvos tarmėmis.
Rasa sako pastebėjusi vieną sveikintiną tendenciją – vis daugiau lankytojų baigiantis vakarėliui palieka automobilius ir prašo iškviesti taksi. „To prieš dvejus ar trejus metus tikrai nebūdavo“, – tikina barmenė.
Žygio „Susiprask, Lietuva!“ dalyviai taip pat buvo maloniai nustebinti ne tik šiame, bet ir kituose aplankytuose baruose nesutikę smarkiai įkaušusių ar sunkokai liežuvį apverčiančių vakarotojų, su kuriais kalbėtis būtų keblu. Nebuvo ir entuziastų, kurie agituotų už leistinos alkoholio kraujyje ribos didinimą. Tiesa, nė vienas nepasisakė ir už jos sumažinimą...
Nežinia, ar žodžiai visuomet liudija veiksmus, tačiau dauguma baruose apklaustų respondentų vienbalsiai tvirtino: vairavimas išgėrus – svarbiausias eismo saugumui kenkiantis veiksnys. Toliau jie vardino nesaugų greitį, chuliganišką vairavimą, eismo dalyvių neatidumą, per didelį nepatyrusių vairuotojų pasitikėjimą savo sugebėjimais.
Didžiausi vargai – su jaunais vairuotojais
Nepatyrę, jauni vairuotojai – didelė problema ne tik pamario regione, bet ir visoje respublikoje. Daug iečių sulaužyta diskutuojant apie prastą jų parengimą, tačiau turbūt niekas nesidomi jaunų vairuotojų atsakomybės bei pakantumo kitiems eismo dalyviams ugdymu.
„Jaunų vairuotojų savitvardos ir tolerancijos trūkumas ypatingai atsiskleidžia tuomet, kai jie kreipiasi nesutikdami su kelių policijos pareigūnais dėl girtumo ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nustatymo“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gintautas Virketis.
Pasak gydytojo, vyresni žmonės – gerokai ramesni, su jais bendraujant dažniausiai neiškyla jokių nesklandumų.
„Didžiausi vargai – su 20-30 metų vairuotojais, kurie ir ligoninėje jaučiasi tarsi prišnerkštame alaus bare, įrodinėja savo teises. O tų, kurių akys blizga iš tolo, net privengiame. Jaučiamės saugesni tik tada, kai juos atlydi policijos pareigūnai“, – neslepia G. Virketis.
Gydytoją itin piktina atvejai, kuomet „vos iškepti“ jauni vairuotojai svaiginasi ir sėda prie vairo. Tiesa, pasak specialisto, nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų, palyginti su vartojusiaisiais alkoholį, procentas sąlygiškai mažas.
„Policijos pareigūnams galbūt sudėtingiau juos išaiškinti, jei tokių vairuotojų sulaikoma mažiau?“ – svarsto medikas. Jis pabrėžia, kad šiuolaikinė aparatūra leidžia jau po 10 minučių nustatyti, nuo kokių medžiagų apsvaigęs į gydymo įstaigą atvežtas vairuotojas.
Paklaustas, ką manąs apie leistiną 0,4 promilės alkoholio kraujyje normą, G. Virketis atsakė: „Šįkart Lietuva pasirinko tinkamiausią sprendimą. Esu prieš bet kokius kraštutinumus, skatinančius nepagrįstai atleisti vadžias arba perlenkti lazdą griežtinant normas. Sveiko, nepiktnaudžiančio alkoholiu vyro ši norma nepaveiks ir nepablogins jo įgūdžių ar reakcijos, tačiau jos didinti irgi nereikėtų“, – pabrėžia gydytojas.
