„Ar jums teko kada
nors užduoti sau klausimą „kas aš?“ profesinio identiteto kontekste?“ – klausia viena iš projekto „Kas aš“?!” sumanytojų, ilgametę
patirtį turinti profesionali koučingo lektorė ir VšĮ „Europos socialinio
verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto“ direktorė Simona Savickienė.
Jeigu jūs
esate sveikas, užaugote pilnavertėje šeimoje ir turėjote visas sąlygas įgyti
profesinį ar aukštąjį išsilavinimą, greičiausiai jūsų toks klausimas nekankina.
Tačiau ne visiems gyvenime taip pasisekė.
Atsižvelgiant
į Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ minimą socialinės atskirties
problemą ir būtinybę kovoti su stereotipais bei stigmatizacija, nuo kurios
labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamų asmenų grupės, kilo mintis parengti ir
įgyvendinti projektą „Kas aš?!“ (VP1-1.3-SADM-02-K).
VšĮ
„Profesijų spektras“ kartu su VšĮ „Europos socialinio verslumo ugdymo ir
inovatyvių studijų institutu“ bei kitais partneriais, 2012 m. vasario mėn. 14
d. pradėjo kryptingai dirbti, siekiant pagerinti nedirbančių neįgaliųjų,
socialinės rizikos ir likusių be tėvų globos vaikų (nuo 16 m.), vaikų
socialinės globos namų, specialių internatinių mokyklų auklėtinių (16–29 m.)
integracijos į darbo rinką galimybes.
Poreikis
Manoma,
kad nemažai žmonių, ypač iš socialiai pažeidžiamų grupių, viliasi, jog kažkas
pasirūpins jų socialine ir materialine gerove, todėl pasyviai plaukia
pasroviui, nesistengdami ieškoti galimybių, o tik laukdami socialinių pašalpų
iš valstybės. Toks požiūris, anot apklausos rezultatų, nėra klaidingas, tačiau
reiktų pabrėžti, kad tokia situacija yra ne priežastis, o jau esamų ir
įsisenėjusių problemų padarinys. Lietuvoje tikrai yra, net ir socialinės
rizikos grupėse gyvenančių žmonių, kurie siekia būti pilnaverčiais visuomenės
nariais, tačiau net ir labiausiai motyvuotiems kartais prireikia pagalbos iš
šalies, kad jie galėtų išlipti iš „duobės“ ir prisidėti prie socialinės ir
materialinės gerovės kūrimo.
Projekto
„KAS AŠ?!“ idėjos autoriai išsikėlė sau keletą tikslų. Pirmiausia, buvo siekiam
sumažinti minėtų socialiai pažeidžiamų grupių pagrindines problemas,
pavyzdžiui, nedarbas, netinkama profesinė kvalifikacija, bendrųjų, profesinių
ir socialinių įgūdžių trūkumas. Šios problemos glaudžiai siejasi ir su
socialinės bei ekonominės gerovės nebuvimu, taip pat motyvacijos trūkumu.
Remiantis
apklausos rezultatais, beveik pusė (t. y. 42 proc.) apklaustųjų, palikusių
globos institucijas auklėtinių, niekur nedirbo ir nesimokė; net 50 proc.
respondentų minėjo, kad išėję iš globos įstaigų, susiduria su darbo paieškos
sunkumais; 48 proc. respondentų buvo baigę tik 10 klasių, o 22 proc. –12
klasių. Išsilavinimo trūkumas lemia bendrųjų ir profesinių įgūdžių stoką, o tai
sąlygoja minėtų asmenų nepatrauklumą darbo rinkoje bei apriboja jų finansines
galimybes ateityje. Be to, daugiau kaip 80 proc. jaunuolių nebuvo įsitraukę į
jokią socialinę ar užimtumo veiklą.
Iš
apklaustųjų žmonių su negalia dirbti tenorėjo tik 30 proc., o 60 proc. siekė
gauti bedarbio pašalpą.
Tokių
rodiklių priežastys neatsiejamos nuo motyvacijos nebuvimo, siauros
pasaulėžiūros ir nesugebėjimo įsilieti į socialinę aplinką bei prisidėti prie
darnios ir ekonomiškai tvarios bendruomenės kūrimo.
Mokymų programa
Anot
Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, Lietuvai reikia kūrybingų ir
nebijančių iššūkių piliečių, kurie nebijotų klysti, norėtų kurti ir būti
sumanios visuomenės dalimi. Atsižvelgiant į tai ir siekiant gilesnės tikslinės
grupės dalyvių integracijos į socialinę aplinką bei darbo rinką, projekto
partneriai paruošė įdomų ir į poreikį orientuotą profesinių mokymų ciklą (1004
val. vienam dalyviui), dėstomą įvairių sričių profesionalių (teoretikų ir
praktikų). Dalyviai galėjo rinktis iš kelių temų: 1. įmonės darbo organizavimas
ir administravimas; 2. lengvų drabužių konstravimas, siuvimas ir dizainas; 3.
prekybinės salės darbuotojo mokymai; 4. virtuvės darbuotojo mokymai; 5.
padavėjo – barmeno mokymai.
Be
profesinių mokymų dalyviai turėjo galimybė įgyti ir bendrųjų įgūdžių. Siekiant
išugdyti dalyvių asmeninę motyvaciją, pakeisti požiūrį į save ir aplinką, buvo
pritaikyti koučingo bei psichologinio neurolingvistinio programavimo metodai.
Taip pat suteiktos užsienio kalbos bei kompiuterinio raštingumo žinios.
Dalyviai supažindinti su savo, kaip piliečio, teisėmis.
Prie projekto įgyvendinimo aktyviai prisidėjo visi
partneriai
Projekto konsorciumas buvo sudarytas iš atsakingai
atrinktų partnerių iš trijų kategorijų. Į projektą įsitraukė kiekvienoje
savivaldybėje veikiančios mokslo institucijos, aktyvios gyventojų bendruomenės
bei darbdavių organizacijos: VšĮ „Profesijų spektras“ Marijampolės filialas;
Alytaus kolegija; Kauno suaugusiųjų mokymo centras; Šiaulių profesinio rengimo
centras; Utenos kolegija; VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras; IĮ
„Eurotela“; UAB „Progresyvių technologijų grupė“; Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais
asociacija „LINAVA“; VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių
studijų institutas“; UAB „SORBUM LT“; UAB „SMS Consulting“; UAB „Druskeda“;
Viečiūnų kaimo bendruomenė „Versmė“; Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų
draugija; Punios kaimo visuomeninė organizacija PUNIOS AINIAI; Kulautuvos
bendruomenės centras; Aukštelkės kaimo bendruomenė „Aukštarūžė“; Leliūnų
seniūnijos bendruomenė; Bendruomenė „Daukšaičų pušinėlis“; tarptautinis
projekto partneris – Forema Formazione per lo sviluppo dell‘impresa (Italija).
Projekto
rezultatai prisidėjo prie gyvenimo kokybės, laimės ir darnios visuomenės indeksų pagerinimo
Projekto
sumanytojai džiaugiasi pasiektais rezultatais. „Nesitikėjome tokios projekto
sėkmės. Norinčių sudalyvauti projekte buvo labai daug, ypač Marijampolės ir
Druskininkų savivaldybėse. Mes atsirinkome 210 dalyvių. Visiems dalyviams
užtikrinome kokybiškų mokymų programą, kurią išdėstė profesionalių lektorių
komanda. Visi dalyviai uoliai lankė paskaitas, po kurių 151 dalyviui suradome
praktikos vietą. 73 iš jų pavyko įsidarbinti, bet panašu, kad šis skaičius dar
ne galutinis. Labai džiaugiamės rezultatais.“ – pasakojo projekto „Kas aš“?!” pareiškėja ir VšĮ
„Profesijų spektras“ direktorė Aldona Baziliauskienė.
Tai, kad
projektas buvo naudingas bei turi tęstinį poveikį rodo ne tik pasiekti
rezultatai, bet ir tai, jog 13 dalyvių iš socialinės globos namų nusprendė po
mokymų toliau tęsti mokslus profesinio rengimo centruose; kiti jaunuoliai
sukūrė švietėjiško pobūdžio „Neįgalaus ir sveiko jaunimo klubą“, kuriuo sieks
ir toliau mažinti atskirtį tarp sveikų ir neįgalių žmonių, keisti darbdavių
požiūrį į neįgaliuosius, kovoti su stereotipais bei stigmatizacija; vyresnio
amžiaus neįgalieji, kuriems dar kol kas nepavyko susirasti darbo, stengiasi
įsitraukti į įvairias visuomenines veiklas, siekiant sumažinti socialinę
atskirtį, toliau plėtoja bendruosius įgūdžius ir savaip kuria pridėtinę vertę
visuomenėje.
Remiantis
dalyvių atsiliepimais, vertinimais, pasiektais rezultatais ir sėkmės istorijomis,
projekto „Kas aš?!“ partneriai mano, kad šiuo projektu prisidėjo prie gyvenimo
kokybės, laimės ir darnios visuomenės indeksų pagerinimo, kurie Lietuvos
pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ minimi kaip siekiamybė.
Sėkmės istorija
Projektui
pasibaigus būtų galima papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, tačiau viena
ryškiausių – Ramūno Šerpetausko (35m.), kuris išvykęs į užsienį laimės ieškoti
patyrė stuburo traumą, sugriovusią jo planus susikrauti turtus fiziniu darbu.
Ramūnui,
tuo metu 26 m. jaunuoliu, gydytojų verdiktas, kad nebegalės dirbti fizinio
darbo, atrodė kaip mirties nuosprendis. Aktyviam vyrui, Lietuvos kariuomenės
savanoriui, Lietuvos šaulių sąjungos nariui visi turimi įgūdžiai, staiga
pasirodė beverčiai esant naujai situacijai. Vyras sunkiai gijo ir prireikė ne
vienos operacijos, grėsė depresija, bet žmonos ir artimųjų palaikymo dėka,
Ramūnas suprato, kad gyvenimas tęsiasi ir reikia ieškoti galimybių, kaip
prisitaikyti prie naujų aplinkybių. „Galima sakyti, kad trauma atvėrė man akis.
Anksčiau viską priėmiau kaip duotybę, dabar – vertinu kiekvieną akimirką ir
pasitaikiusią progą“ – optimizmu trykštančiu balsu savo istoriją pasakojo R.
Šerpetauskas. Jis nenuleidžia rankų ir stengiasi mokytis tiek savarankiškai,
tiek įvairiose programose, bet dažnai finansinės, o neretai ir fizinės
aplinkybės šį norą apriboja. Deja, dar ne visos institucijos yra pasirengusiuos
priimti neįgalius dalyvius. Atradęs kvietimą sudalyvauti „Kas aš“?!” projekte,
vyras nedvejojęs užsirašė, nes matė galimybę įgyti naujų bendrųjų ir profesinių
gebėjimų. Iš visų mokymų, Ramūnui labiausiai įstrigo su vadyba ir ekonomika
susijusios paskaitos. „Labai džiaugiuosi, kad tokie projektai egzistuoja.
Nežinau kaip kiti, bet aš ne tik įgijau daug profesinių žinių, bet ir išmokau
labiau pasitikėti savimi. Ne visi žmonės yra tolerantiški neįgaliesiems, bet
dabar man nesvarbu. Aš jiems parodau ką galiu ir įrodau, kad mano fiziniai
trūkumai neturi įtakos mano profesinėms kompetencijoms“ – dalinosi savo patirtim
Šerpetauskas. Šiandien vyras dirba dviejuose darbuose: užsiima švietėjiška
veikla Druskininkuose – mokyklose ugdo tautiškumą, pilietiškumą, patriotiškumą
bei padeda atrinkti jaunuolius, kurie galėtų būti Lietuvos kariuomenės
savanoriais, padeda juos parengti; taip pat neseniai įsidarbino draudimo
konsultantu. Pastarajame darbe vyras tiesiogiai pritaiko projekte „Kas aš?!“
įgytas žinias ir gebėjimus.
Paklaustas,
kokią žinutę norėtų perduoti likimo broliams ir seserims, Ramūnas atsakė:
„Nustokite verkšlenti ir tikėkite senu posakiu, kad jeigu užsidarė durys,
tikrai kažkur atsivėrė langas. Negaliai nėra nuosprendis, tai tik pasikeitusios
aplinkybės. Būkite veiklūs, ieškokite galimybių padidinti asmeninį ir ekonominį
saugumą, užsiimkite savišvieta, nes tik nuolat atnaujinant ar įgyjant naujas
žinias į jūsų gyvenimą gali ateiti pozityvūs pokyčiai“.
R.
Šerpetauskas tiki, kad visuomenės gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir
panaudoti juos geroves bei konkurencinio pranašumo kūrimui yra raktas į
atviresnę ir kūrybiškesnę visuomenę.